Paroda skirta 1863-1864 m. sukilimo vadui Antanui Mackevičiui
,,Myliu savo Lietuvą, jai aš atidaviau savo silpnas jėgas...”
Antanas Mackevičius
Šiemet Lietuvoje minimos 160-osios 1863 m. sukilimo Lietuvoje metinės. Lapkričio 9 d. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus pristatė parodą Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, kuri skirta vienam žymiausių sukilimo vadų Antanui Mackevičiui. Sukilimo metu, anot istoriko Gedimino Ilgūno, Mackevičiaus vardas skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Vienur su meile, kitur – su neapykanta. Jį išgarsino sėkmingos kovos su rusų kariuomene.
Mackevičius kovojo už pilietines teises, siekė, kad valstiečiams būtų nemokamai paskirta žemės. Jis išreiškė tautos apsisprendimo teisę, į sukilimą ėjo trokšdamas žmonėms gero, tai suteikė jam jėgų ir galimybių sukelti liaudį. A. Mackevičius iki paskutinio atodūsio buvo ištikimas 1863 m. sukilimo tikslams ir siekiams. A. Mackevičius pirmasis išsakė nepriklausomos Lietuvos idėją.
Antanas Mackevičius (1828-1863) gimė Žemaitijoje, Tytuvėnų valsčiuje (dabar Kelmės sav.) mažažemių bajorų šeimoje. Pėsčias nuėjo į Vilnių ir mokėsi gimnazijoje, pėsčias nuėjęs į Kijevą 1846–1849 m. studijavo universitete. Paveiktas 1848 m. revoliucijos Europoje, ėmė mąstyti, kaip išvaduoti Lietuvą iš rusų jungo, palengvinti sunkią valstiečių dalią. Matydamas, kad Lietuvos valstiečiai ypač pamaldūs ir labai pasitiki kunigais, nusprendė tapti kunigu. Metęs Kijevo universitetą, 1850 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją. Baigęs seminariją vikaravo Krekenavoje, o vėliau – Paberžėje. 1862 m. Vilniuje susitiko su būsimais sukilimo vadais Z. Sierakausku ir K. Kalinausku.
1863 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą - carinio teismo teigimu, A. Mackevičius pirmasis iškėlė sukilimo vėliavą Lietuvoje. Kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje jis perskaitė sukilėlių manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės, nemokamai suteikta žemės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur nusimetęs sutaną apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu ir prisikabino pistoletą.
A. Mackevičius surinko apie 250 ginkluotų žmonių būrį ir ėmė jam vadovauti. Medžiokliniais šautuvais ir dalgiais ginkluotus 8-15 tūkstančių sukilėlių malšino beveik 145 tūkstančiai caro kareivių. Per aštuonis mėn. A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėlių būriai dalyvavo kautynėse įvairiose Lietuvos vietose. 1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, Lebedžių kaime, įvyko paskutinis A. Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis. Gruodžio 17 d. kunigas suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą. Atsisakius išduoti sukilimo vadus, Michailo Muravjovo nutarimu sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant. Nuosprendis įvykdytas Kaune. Palaidojimo vieta nežinoma.
Caro valdžia A. Mackevičių vadino ,,nesugaunamu partizanu“. Geriausiai kunigą Mackevičių apibūdino sukilimo malšintojas M. Muravjovas-Korikas, jis viename raporte rašė:
,,Svarbiausias veikėjas kunigas Mackevičius nepaprastai miklus, veiklus, protingas žmogus ir fanatikas. Jis darė didelę įtaką liaudžiai, nuolatos formavo gaujas (taip sukilėlių būrius vadino carinė valdžia) ir pasirodydavo įvairiose gubernijos vietovėse. Nors gaujas dažnai sumušdavo mūsų būriai (t. y. carinė kariuomenė), bet jis sugebėdavo pasprukti nuo persekiojimo ir sudarydavo naujas gaujas. Tokiu būdu pralaimėjęs Žaliojoje girioje ir kitose Panevėžio apskrities vietovėse, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. klajojo po Kauno gubernijos miškus ir visur kurstė maištą.“
Kas vyko 1863 m. sukilimo metu Rietavo apylinkėse:
,,1863 m. birželio 18 d. apie 70 ginkluotų šautuvais, pistoletais ir kardais maištininkų prisiartino prie Rietavo. Apie 40 jų užpuolė Rietavo dvarą, pagrobė 927 rublius sidabru, 10 arklių ir išvyko” - rašoma knygoje Rietavo apylinkėse.
Šių metų EPD konferencijoje Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje Olga Mastianica-Stankevič iš Lietuvos istorijos instituto savo pranešime teigė, kad 1863-1864 m. sukilimo įvykius Rietavo apylinkėse dar reikia tyrinėti. Ji mano, kad 1863-1864 m. sukilimo metu, kaip ir per 1830-1831 m. sukilimą Rietavo apylinkėse buvo gaminami sukilėlių ginklai, todėl sukilėliai siekė kiek įmanoma atitraukti caro kariuomenės dėmesį ir vengė didelių mūšių prie Rietavo.
1863-1864 m. aktyviai dalyvavo katalikų dvasininkija. Rietavo vikaras Adomas Dobkevičius ir Juozas Stankevičius buvo kaltinami, kad – įkalbinėjo Rietavo agronomijos ir parapijos mokyklų moksleivius stoti į sukilėlių būrius, naudojo šiuos žodžius: ,,Nesnauskite, eikite visi prieš maskolius už tikėjimą, už mūsų tėvų kraują”. Stankevičius buvo ištremtas į Archangelsko guberniją, iš tremties jau nebegrįžo. Dobkevičius beveik metus praleido Raseinių kalėjime, o vėliau buvo ištremtas į Kazanės guberniją. Rietavo dekanate tarnavo 46 kunigai, iš jų 15 nubausta už pritarimą sukilimui.
2017 m. sausio mėn. Gedimino kalne buvo rasti 20-ties asmenų palaikai. Mokslininkai, atlikę išsamius paieškos ir identifikavimo darbus nustatė, kad tai yra sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje 1863–1864 m. palaikai. Tarp jų rasta ir sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikai. Atrasti sukilimo vadų ir kovotojų palaikai buvo laidojami 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniuje, Rasų kapinėse centrinėje koplyčioje kolumbariume. Juos į amžinojo poilsio vietą palydėjo Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų kariai. Laidotuvėse dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, vyskupai ir kariuomenių kapelionai, kiti svečiai iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Laidotuvėse dalyvavo ir K. Kalinausko šeimos palikuonys, atvykę į Vilnių iš Baltarusijos savo iniciatyva.
Parodoje eksponuojami dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, dailės kūriniai, leidiniai susiję su 1863 m.sukilimu ir Antanu Mackevičiumi, iš Lietuvos valstybės archyvo, Šiaulių Aušros muziejaus, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Birutės Ilgūnienės asmeninio archyvo.
Paroda Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje veiks iki 2023 m. gruodžio 15 d.
Parodos atidarymo akimirkos >>
Informaciją parengė Audronė Gečienė
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus
muziejininkė-edukatorė
|
