Valstybės dieną atidaryta proda "Lietuvos heraldika iš Arvydo Každailio studijos"
Liepos 6 d., Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta įsimintina paroda „Lietuvos heraldika iš Arvydo Každailio studijos“. Jos pristatymu prasidėjo ne tik Valstybės - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, Tautiškos giesmės, bet ir Rietavo 770-jų metinių minėjimo renginiai. Simboliška, kad tą pačią dieną, kai rietaviškiai džiaugėsi tarp kitų dailininko Arvydo Každailio sukurtų herbų atradę Rietavo ir kunigaikščių Oginskių giminės herbus, Lietuvos prezidentūroje jam už indėlį į Lietuvos heraldiką, už aukšto meniškumo ir profesionalumo heraldikos objektus, už modernios Lietuvos heraldikos mokyklos sukūrimą ir puoselėjimą buvo įteiktas garbingas apdovanojimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
  
Parodos "Lietuvos heraldika iš Arvydo Každailio studijos" atidarymas
Autorius apie parodą
Parodoje eksponuojami trijų sričių heraldikos objektai, kuriuos teko kurti ar atkurti laimėjus konkursus, ar savo iniciatyva. Tai valstybės, savivaldos ir personalinė heraldika. Parodos skyduose skaitmeniniai gyvos ir vartojamos heraldikos objektai, jų tarpe eksponuojami kai kurie variantai netapę etalonais.
Herbas yra sakralus ženklas atstovaujantis visuomenės bendrijas ar asmenis. Europos valstybių herbai pavadinimų neturi. Jų figūros statiškos, taip vadinamoje heraldiškoje pozoje. Tai sena Europos heraldikos tradicija. Heraldika yra krikščioniškos Europos kūrinys, gimęs Lietuvai lemtingų riterių kryžiuočių ir kryžiaus karų laikais. Heraldika - ne saviraiškos erdvė ir herbai nėra paprasti laisvos kūrybos paveikslėliai.
Heraldika kaip ir veksilologija (mokslas apie vėliavas) yra disciplina jungianti istorijos mokslą ir dailę. Tarpukario Lietuvoje heraldika buvo tik pradėta domėtis. Atkuriant Lietuvos valstybę ji tapo gyvybiškai reikalinga. Įkūrus Lietuvos heraldikos komisiją heraldika, kaip rimta mokslinė disciplina, Lietuvoje buvo sėkmingai suformuota h. m. daktaro Edmundo Rimšos. Vaisingo LHK darbo dėka ji vystosi iki šiol. Šiandien Lietuvos heraldika yra kukli, bet gyva ir savita, tarpe kitų Europoje.
Šia paroda siekiu atkreipti dėmesį į kelias valstybei opias, bet neišspręstas problemas. Jų tarpe valstybės vėliavos trūkumas valstybės konstitucijoje. Joje pagrindinė nacionalinė trispalvė įteisinta kaip valstybės ir nacionalinė, o herbinė raudona valstybės tik poįstatyminiu aktu kaip „istorinė“. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į būtinybę turėti valstybės herbo didįjį variantą. Tokį turi seną valstybingumą turinčios Europos valstybės. Tokius, net tris, turi mūsų kaimynai latviai.
Lietuvos Valstybės herbas yra vienas seniausių vieningos valstybės herbų Europoje. Viduramžiais susiformavo jo prasmė - “BRANDUS VALDOVAS GEBANTIS APGINTI SAVO ŠALĮ”. Tokia yra ir šiandien Lietuvos Valstybės herbo, kaip brangaus paveldo prasmės doktrina. Dabartinis etaloninis valstybės herbas yra atkurtas pagal išlikusius iki unijos su Lenkija pavyzdžius. Deja, mūsų visuomenei heraldika ir šiandien mažai pažįstama. Dar gyvas požiūris, kad Lietuvos Valstybė gyvuoja tik nuo tik nuo 1920 metų Steigiamojo Seimo, kad laisvės kovos tik partizanų ir rezistentų, pamirštant daug amžių trukusias kovas dėl Lietuvos VALSTYBĖS išsaugojimo. Tenka prisiminti, kad ir valstybės herbo vardas VYTIS, atsiradęs 19 amžiaus pabaigoje ir prigijęs, tarsi nusako “kažką vytis”. Toks Valstybės herbo suvokimas, kilęs iš lenkiško žodžio “pogonj”, yra klaidingas. Visi Europos valstybių ir kiti herbai vardų neturi, jų figūros niekur neskrieja ir nieko nesivaiko, toks yra tik Mongolijos herbas. Europoje, kur pati heraldika yra gimusi, herbų figūros pateikiamos tik stabilioje heraldiškoje pozoje. Apie tai gal ir nereiktų kalbėti, jei ne klaidos tapusios nesėkmių priežastimi, kuriant Pagrindinį valstybės aikštės ansamblį Lukiškių aikštėje.
Paroda muziejuje veiks 2023 07 06 – 2022 09 30.
|
