Paroda ,,2019 m. Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra“
Parodos ,,2019 m. Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra“ įvadinis stendas
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas ir muziejininkė-edukatorė Audronė Gečienė spalio 6 d. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje pristatė parodą skirtą 2019 m. Laisvės premijos laureatui Albinui Kentrai. Joje pristatomos nuotraukos ir dokumentai nušviečia laureato gyvenimo kelią, jo ilgametę kovą už Lietuvos laisvę įvairiomis jam prieinamomis formomis: ginklu, vaizdo kamera, laisvu žodžiu, istorijos liudijimu.
Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Parodai panaudotos nuotraukos ir dokumentai saugomi Seimo, Prezidento kanceliarijos, Lietuvos centriniame valstybės, Lietuvos ypatingajame archyvuose, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, asmeniniuose Albino Kentros, Jono Česnavičiaus, Vytauto Daraškevičiaus, Klaudijaus Driskiaus, Andriaus Petrulevičiaus archyvuose.
Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra
gimė 1929 m. Gūbrių kaime (dabar Šilalės rajonas), gausioje Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. Tėvai pavyzdingai tvarkė ūkį, puoselėjo sodybą, buvo aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos patriotai augino ir gražiai auklėjo šešis vaikus – keturis sūnus ir dvi dukras, leido juos į mokslus. Albinas mokėsi Nevočių pradinėje mokykloje ir Šilalės gimnazijoje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, 1945 m. visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais: Jonas Kentra-Rutenis, Juozas Kentra-Tauras, Leonas Kentra-Sakalas, Albinas Kentra-Aušra, Ona Kentraitė-Rasa, Elena Kentraitė-Snaigė, Ona Kentrienė-Motinėlė. Kai Albinas tapo partizanu jam buvo 16 metų. Partizanų būryje jis buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams. Kentrų šeima skaudžiai nukentėjo nuo sovietinių represijų: trys broliai žuvo, seserys buvo ištremtos. Albino Kentros-Aušros partizano kelias buvo trumpiausias. Bendramokslio išduotas, 1946 m. jis buvo suimtas. Po tardymo ištremtas dešimčiai metų į lagerį.
Į laisvę Albinas Kentra paleistas 1954 m. Dėl laimingo atsitiktinumo išduodant sovietinį pasą įvyko klaida – buvo išduotas pasas svetima Klentvos pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam Albinui pavyko gauti brandos atestatą, todėl galėjo įstoti į Vilniaus universiteto neakivaizdinį skyrių, kur studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Baigęs dirbo pedagoginį darbą, o vėliau mokėsi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) universiteto aukštuosiuose svetimų kalbų pedagoginiuose kursuose kvalifikacijai kelti. Baigęs dviejų metų studijas galėjo rinktis bet kurią Sovietų Sąjungos aukštąją mokyklą, kurioje norėtų dirbti, bet pasirinko Vilniaus universitetą. Nuo 1965 m. tris dešimtmečius dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto anglų kalbos vyresniuoju dėstytoju. Čia jis surado naujus kovos už Lietuvos laisvę būdus. Kasdieninis pedagogo darbas jam suteikė gyvenimo prasmę ir norą stengtis, kad kuo daugiau žmonių išmoktų svetimų kalbų, kad klausantis ir suprantant transliuojamas užsienio radijo stotis būtų galima griauti geležinę uždangą. Vilniaus universitete jam pavyko įkurti anglų kalbos audiovizualinį centrą, kuriame filologijos studentai galėjo lavinti šnekamosios anglų kalbos įgūdžius, klausytis laisvojo pasaulio radijo laidų. Taip partizaninį Lietuvos pasipriešinimą Albinas Kentra pakeitė neginkluota, kultūrine tautos išlaisvinimo kova.
Nuo 1965 m. jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku. Rengiantis universiteto 400 m. įkūrimo jubiliejui 1979 m. buvo restauruojamos svarbiausios erdvės, atidengiamos freskos. Prie idėjos Vilniaus universiteto pastatų ansamblio erdves išpuošti tautiniais motyvais aktyviai prisidėjo ir A. Kentra.
Atgimimo metais Albinas Kentra užsitarnavo naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininko titulą. Į jo vaizdo kameros juostas sugulė svarbiausi Lietuvos kovos už laisvę įvykiai 1988-1993 m. Puikiai mokėdamas užsienio kalbas, Lietuvos laisvės kovotojų vardu 1990-1991 m. jis rašė laiškus demokratinių pasaulio valstybių – JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Japonijos – vadovams, tuose laiškuose ragino pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir priminė Lietuvos rezistencijos istoriją.
1989 m. kartu su Vytautu Milvydu Albnas Kentra įsteigė Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugiją. Draugijos išrūpintomis lėšomis, privačių rėmėjų pastangomis atkūrė ir suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. Draugijos veikla leido pradėti jo sukauptos archyvinės medžiagos skaitmeninimo darbus.
Paroda gimnazijos foje bus eksponuojama iki lapkričio 30 d.
Informaciją pagal parodos lankstinuką parengė
muziejininkė - edukatorė Audronė Gečienė
Parodos pristatymo Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje frotografijos >>
|
