Rietavo kraštiečio rašytojo Vytauto Norbuto (1939-1991) atminimo renginys
Rašytojo dvasia ir vėl sugrįžta į Rietavą
Spalio 23 d. 14 val. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje rengiama prieš 30 metų Rietave iš gyvenimo išėjusio dramatiškos lemties rašytojo – fantasto Vytauto Norbuto gyvenimo ir kūrybos prisiminimų popietė. Knygų lentynoms lūžtant nuo šiandieninių leidinių gausos, V. Norbuto kūrybinį palikimą pastaraisiais metais pradėjo dengti vis tamsesni užmaršties šešėliai. Juo labiau džiugu ir viltinga, kad fantastinės literatūros pradininku Lietuvoje tituluojamo rašytojo atminimą ištikimai tebesaugo jo kraštiečiai, gimtojo Rietavo kultūros puoselėtojai, literatai, mokytojai, muziejininkai. Tačiau bene ryškiausią, iki širdies gelmių jaudinantį rašytojo gyvenimo ir kūrybinių darbų prisiminimą per visas negandas yra išsaugojusi Kėdainiuose gyvenanti buvusi jo žmona tautodailininkė, tapytoja, literatė Leokadija Norbutienė-Mockienė. Ir šį kartą į Vytauto Norbuto paminėjimą Rietave ji atvažiuos ne tuščiomis rankomis: muziejaus parodų sales papuoš Leokadijos tapytų paveikslų ciklas „Iliuzija“, renginyje bus pristatyta jos rūpesčiu sudaryta ir išleista knyga „Svetimų aistrų nelaisvėje“. Į šį leidinį Leokadija sudėjo niekur nepublikuotus Vytauto Norbuto eilėraščius, prozos fragmentus, fotografijas, iki mūsų dienų išsaugotas spaudos publikacijas. Taigi, rašytojo dvasia ir vėl sugrįžta į Rietavą.
Renginį vainikuos Kėdainių krašte plačiai pagarsėjusios autorinių giesmių grupės „Arti“, kuriai vadovauja Marius Masandavičius, koncertas.
Vytas Rutkauskas
Rietavo Oginskių kultūros istorijos
muziejaus direktorius
Vytautas Norbutas
(trumpa biografinė apžvalga)
Vytautas Norbutas - vienas iškiliausių fantastikos kūrėjų Lietuvoje. Jis neretai vadinamas šiuolaikinės lietuviškos fantastikos pradininku, ir iki šiol jo kūryba pakankamai aukštai vertinama.
Rašytojas gimė 1939 m. gruodžio 24 d. Rietave. 1956 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą, vėliau įstojo ir studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. Būsimas rašytojas fantastas besimokydamas paskutiniajame kurse patyrė skaudžią dvasinę traumą, dėl to nebaigė studijų. Metęs mokslus dirbo Kauno respublikinėje „Raudonojo kryžiaus“ sanatorijoje meno vadovu. 1963 m. vedė studijų draugę Leokadiją Borodičiūtę ir išsikėlė gyventi į Kėdainius. Po metų jiems gimė sūnus Nerimantas.
Laikui bėgant, V. Norbutas dirbo įvairius darbus: skyriaus vedėju Plungės raj. laikraštyje „Kibirkštis“ (dabar „Žemaitis“), korektoriumi „Tarybinėje Klaipėdoje“ (šiuo metu leidinys vadinasi „Klaipėda“). Nuo 1976 metų atsidėjo vien kūrybiniam darbui.
1990 m. rašytojas įstojo į Lietuvos nepriklausomųjų Rašytojų sąjungą, buvo priimtas į Žemaitijos rašytojų bendriją. Tais pačiais metais dalyvavo pirmajame fantastikos mėgėjų suvažiavime Lietuvoje „Lituanicon’ 90“.
Iki pat mirties gyveno Kalakutiškių kaime, netoli Rietavo. Mirtis jį pasiglemžė staiga, tyliai ir paslaptingai. Rašytojas mirė 1991 m. balandžio 13 d.
Vytautas Norbutas nekantraudamas laukė savo trečiosios knygos Samariečiai pasirodymo, kurią savo lėšomis skubėjo išleisti jo sūnus. Rašė dar vieną kūrinį, sąlyginai pavadintą Svetimų stichijų nelaisvėje. Bet rašytojo gyvenimas sustojo. Liko nebaigti kūriniai ir mįslingos istorijos apie jį.
Kūryba:
Pirmieji rašytojo apsakymai buvo publikuoti „Pergalės“ (dabar „Metai“) žurnale 1968 m. 1970 m. „Vagos“ leidykla išleido pirmąją autoriaus fantastinę knygą – fantastinę apysaką Nemirtingumo lygtis. Po dviejų metų pasirodė ir antroji fantastikos knyga – Skorpiono ženklas. Joje išspausdinti saviti ir originalūs rašytojo fantasto kūriniai. Kaip ir daugelis tuo metu kūrusių lietuvių fantastų, autorius nepataikavo privalomai madai liaupsinti tarybinę santvarką, komunizmo privalumus. V. Norbutas visuose kūriniuose akcentuoja žmogaus ir techninės - mokslinės pažangos sąveiką. Dėl to rašytojo apsakymuose ir apysakose nerasime nuotykinės fantastikos elementų. Jo kūryba – išgryninta mokslinė fantastika, kurios ilgaamžiškumas slypi kokybėje ir įžvalgume. Fantastas akivaizdžiai orientavosi į ateitį, todėl ir dabar jo kūryba nėra morališkai pasenusi.
Vytautas Norbutas užsiėmė ir vertimais. 1974 m. „Vaga“ išleido jo išverstą V. Savčenkos knygą „Savęs atradimas“. Tais pačiais metais laikraštyje „Kibirkštis“ publikavo tuomet dar tik rašomo fantastinio grotesko Samariečiai ištraukas. 1988 m. šio kūrinio fragmentai buvo išspausdinti ir „Tarybinėje Klaipėdoje“. Devintajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje (1986 –1988 m.) apsakymai Septynių žvaigždžių žvaigždyne, Pro laiko uždangą ir 222 Sirijus buvo publikuoti prancūzų mokslinės fantastikos žurnale „Antanes“, kurį leido vertėjo Žanas Pjeras Mumono. 1988 m. rašytojo kūryba buvo įtraukta į pirmąjį lietuviškos fantastikos apsakymų rinkinį „Turangitas“, kurį sudarė G. Beresnevičius.
1991 metais, jau po fantasto mirties, pasirodė Samariečiai – knyga, kurios autorius nebesulaukė... Samariečiai – pagrįstai pavadinti fantastiniu grotesku. Savitu humoru V. Norbutas projektuoja totalitarinės visuomenės paveikslą. Tai ryški aliuzija į tarybinę santvarką ir partinius veikėjus, kitus asmenis, kurie figūravo tų laikų aplinkoje. Kūrinys nėra pigus ir lengvas skaitalas, skirtas atsipalaidavimui, lengvam laiko „užmušinėjimui”, bet vertingas įdomiu turiniu, kuris skaitytoją verčia mąstyti. Dėl aštrios ir neužslėptos totalitarizmo kritikos šis kūrinys daugelį metų buvo leidyklų atmetinėjamas dėl savaime suprantamų priežasčių. Autorius buvo priverstas daug kartų perrašinėti groteską pagal leidėjų įgeidžius. Šios ir kitos nesėkmės (patirta trauma po avarijos ir kt.) gerokai atsiliepė rašytojo sveikatai.
Ši publikacijos dalis paimta iš internetinės svetainės „Rašyk.Lt“
| 
