Iš Sausio 13-osios prisiminimų
Kai 1991 metais sausio 9-ąją iš Rietavo trumpam išvykau į Vilnių (būsimojo muziejaus rūmų restauravimo rūpesčiai!), tuometinis „Lietuvos paminklų“ direktorius rietaviškis Alfonsas Jocys nelinksmu balsu pajuokavo, kad šį kartą „trumpam“ gali užsitęsti iki sausio pabaigos. Vilniuje tvyrojo auganti politinę įtampa ir neprognozuojamų sovietinės kariuomenės veiksmų grėsmė. Prie Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo rūmų, televizijos bokšto būriavosi minių minios Laisvės gynėjų, išgirdusių Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žodžius: „Ateikite ir paremkite savo valdžią, kitaip galite turėti svetimą“.
Pirmųjų naktinių budėjimų metu teko išgyventi su niekuo nesulyginamą nuoširdaus solidarumo ir patriotinio nusiteikimo dvasią. Laužų liepsnos sklaidė nakties sutemas ir žvarbą, kas kiek laiko tarsi iš dangaus nusileisdavo termosai karštos arbatos, skambėjo uždegančios dainos, giesmės, sutelkiantis skandavimas „Lietuva! Lietuva! Lietuva!...“, „Laisvė! Laisvė! Laisvė!“, „Landsbergis! Landsbergis! Landsbergis!...“. Paslaptinga galia per daugiatūkstantinę minią nuvilnydavo Rožinio maldos, Šventųjų litanijų kreipiniai. O žmonių vis daugėjo. Iš vėliavų, plakatų užrašų galėjai jausti, kad į Vilnių Laisvės gynėjai plaukte plaukė iš visos Lietuvos. Koks džiaugsmas buvo sausio 11 dieną susitikti rietaviškius Albiną Maslauską, Vidmantą Dovidauską, kuris vadovavo vienam iš pirmųjų rietaviškių Laisvės gynėjų būriui, atvažiavusiam į Vilnių tuometinės Plungės MSV autobusu. Sausio 12-osios naktį, paryčiui sugrįžus į Rietavą, prasidėjo bendri organizaciniai rūpesčiai. Drauge su kitais kolegomis Rietavo miesto dalinės savivaldos deputatais sudarėme štabą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas budėjimas Rietavo merijos būstinėje ir organizuotas rietaviškių budėjimas prie Aukščiausios Tarybos rūmų.
Sausio 12 dieną 10 val. Rietavo ŽŪM autobusu išvažiavo antroji Rietavo pasiuntinių grupė, o 16 val. – nedidelė 7 rietaviškių grupelė į sostinę išriedėjo drauge su gausia plungiškių delegacija. Atsisveikindami su savo kraštiečiais, nenujautėme, kad pastaroji rietaviškių grupelė pateks į patį sausio 13-osios nakties įvykių epicentrą prie Televizijos bokšto. Stasys Dromantas, Vytautas Lečas, Sigitas Lizūnas, Genutė Montvydienė, Juozas Montvydas, Džilda Mažeikaitė, Faustas Sragauskas (...) - visiems jiems buvo lemta patirti tokius dramatiškus išgyvenimus, kurių prisiminimas neišblės visą gyvenimą. Taip jau buvo lemta, kad tą pačią naktį prie Televizijos bokšto budėjo ir savo automobiliu atvykęs rietaviškis fotografas Kęstutis Jasaitis, kurio užfiksuotos fotografijos papildė neįkainuojamą tos nakties fotodokumentikos fondą.
Sausio 12-ąją iš Rietavo savo automobiliu į Vilnių budėti prie Seimo ir Televizijos bokšto išvažiavo ir Vasiliauskų šeima – tėvai Veronika ir Pranas, jų dukros moksleivės Remigija, Darutė ir Virginija. Namuose paliko tik mažametis Almantas. Tai, ko gero, unikalus atvejis sausio 13-osios įvykių byloje. Bendras šeimos budėjimas užsitęsė iki pat žuvusiųjų už Laisvę laidotuvių. Negaliu pamiršti ir kito epizodo. Sausio 13-osios naktį, jau po Televizijos bokšto šturmo Vilniuje, išėjęs iš Rietavo merijos būstinės pasižvalgyti besirenkančių rietaviškių, pamačiau prie pastato sienos motiną su dviem mažamečiais berniukais. Tai buvo Adelė Norvaišienė iš Girdvainių kaimo. Negalėjau be graudulio klausyti motinos aiškinimo, kad jie šitokią baisią naktį irgi privalo ginti Lietuvos laisvę... (Koks sutapimas! Neseniai per televiziją teko išgirsti, Kazimiero Motiekos pasakojimą apie panašų tos nakties atvejį prie Aukščiausios Tarybos rūmų).
Peržiūrėjus pirminius registracijos sąrašus, matyti, kad sausio 11-17 dienomis į Vilnių budėti buvo organizuotai išvykę 12 rietaviškių grupių. Iš viso apie 240 žmonių. Nemažai jų (šviesaus atminimo Vytautas Samsonavičius, Adolfas Budrikis, Jonas Aleksa ir kiti čia Laisvės sargyboje budėjo po dvi-tris savaites ir dar ilgiau).
Sausio 13-osios naktį visų Lietuvos patriotų išgyventas solidarumas ir pasiryžimas nesmurtiniu būdu apginti Lietuvos Laisvę, o ypač žuvusiųjų pralietas kraujas, įpareigoja ir šiandieną visus patriotus telktis aktualiausių šiandieninės mūsų šalies problemų sprendimui. Tačiau tai jau kita tema, kurios išplėtojimą turi paskatinti prasmingi Laisvės 30-mečio minėjimo renginiai.
Vytas Rutkauskas
Rietavo Oginskių kultūros
istorijos muziejaus direktorius
Virtuali paroda "Iš Sausio 13-osios prisiminimų" 
|
