Europos žydų kultūros diena Rietave
Jau 20 metų Europoje organizuojami žydų kultūros dienų renginiai. Jie yra būdas pagerbti Europos žydų paveldą ir kovoti su kolektyviniu užmaršumu. Esminis europiniu mastu vykstančio renginio tikslas – pabrėžti judaizmo įvairovę bei turtingumą. Šiandien Europoje gyvena daugiau nei milijonas žydų, kurie yra neatsiejama daugiakultūrinio žemyno dalis, aktyvūs pilietinio bei viešojo gyvenimo savo šalyse dalyviai. Vis dar svarbus žydų bendruomenės indėlis į meną ir mokslą. Tačiau XX-ojo amžiaus atmintis vis dar gyva, tad reikalinga nuolatinė tolerancija ir abipusis supratimas tarp žydų bendruomenių ir jų kaimynų.
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus prisidėdamas prie Europos žydų kultūros dienų minėjimo, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, 2019 m. rugsėjo 5 d. atidarė stendinę parodą ,,Žydų bendruomenei, gyvenusiai Rietave atminti“.
Keturi parodos stendai atskleidžia dalelę Rietavo žydų bendruomenės istorijos, kuri čia kūrėsi nuo 1662 m. Per 1897 m. gyventojų surašymą Rietave buvo užregistruota 1750 gyventojų, iš kurių 1397 buvo žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo nemaža dalis Rietavo žydų emigravo į Pietų Afriką ir Ameriką. Dėl šios priežasties žydų bendruomenė mieste 1923 m. sumažėjo iki 868 gyventojų.
Dauguma žydų ,,štetlo“ gyvenamųjų namų buvo mediniai. Rietavo žydai vertėsi prekyba, amatais, pinigų skolinimu. XX a. pirmoje pusėje sėkmingai darbavos auksakaliai, laikrodininkas, garsėjo gydytojai, mokytojai. Nepajudinamą autoritetą bendruomenės gyvenime turėjo rabinai.
Prekybos šurmulys ir viešoji žydų veikla nurimdavo penktadienio popietę. Saulei nusileidus, prasidėdavo šabo šventimas, kuris tęsdavosi iki šeštadienio saulės laidos. Tai buvo išsilaisvinimo iš kasdieninių rūpesčių ir gyvenimo paskyrimo Dievui diena. Šabo dieną buvo draudžiama ne tik prekiauti, liesti pinigus, šeimininkauti, gaminti maistą, bet ir uždegti ugnį, rašyti.
Parodos nuotraukose matosi, kad Lietuvos nepriklausomybės metais tarpukariu Rietavo žydų gyvenimą ženklino įvairūs judėjimai, visuomeninių organizacijų veikla. Garsėjo ,,Maccabi“ judėjimas, kurio moto buvo ,,sveikame kūne – sveika siela“. Aktyvūs buvo sionistų, Keren Kayemet (Žydų nacionalinio fondo), skautų, Hašomer Hacair (Jaunosios sargybos) judėjimai. Svarbų vaidmenį bendruomenės gyvenime vaidino Linat Tadzek draugija – tai buvo pagalbos grupė, su meile ir atsidavimu slaugiusi namuose sunkiai sergančius ligonius. Didelį pasitikėjimą turėjo Žydų žmonių bankas (Liaudies bankas), kurio akcininkais buvo pirkliai, krautuvininkai, smulkieji verslininkai. 1919 m. Rietave pradėjo veikti žydiška mokykla, kurioje visi dalykai buvo dėstomi hebrajų kalba.
1940-1941 m. užgriuvus pirmai sovietinei okupacijai Rietave buvo uždarytos visos žydų parduotuvės, nuosavybė nacionalizuota, prekės išparduotos, uždaryta žydų biblioteka. Prasidėjo Rietavo krašto šviesuomenės, nieko nekaltų žmonių represijos, susvyravo šimtmečiais puoselėto žmonių susigyvenimo ir tarpusavio pasitikėjimo pamatai.
1941 m. birželio 21 d. prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui ir fašistinei kariuomenei užėmus Rietavą, prasidėjo masiniai žydų areštai. Dauguma jų buvo išvežti ar pėsčiomis išvaryti į Šilutę, Telšius. Čia laukė tragiškas holokausto aukų likimas. Viešvėnuose, Žemaičių Naumiestyje, Rainiuose, Telšiuose, Gerulių miškuose 1941-1942 m. buvo sušaudyti šimtai aplinkinių Žemaitijos miestelių žydų, tarp jų - ir dauguma Rietavo žydų. Tie, kuriuos išgelbėjo ir priglaudė dori vietos gyventojai, pasibaigus karui į Rietavą gyventi nebegrįžo.
Antrosios sovietinės okupacijos metais ant Jaujupio kranto stovėjusi medinė sinagoga buvo nugriauta, iš jos rąstų Maldučių kaime buvo suręstas sandėlis. Po žemėmis atsidūrė ir Jaujupio upelis, kuriuo Oginskių laikais per visą miestą vanduo tekėjo į Malūno tvenkinį. Istorinis šio kvartalo vaizdas neatpažįstamai pasikeitė. Išliko tik mūrinis beit midrah (maldos namai, religinė mokykla) pastatas, kuriame sovietmečiu po grubios rekonstrukcijos buvo įrengtas kino teatras, o dabar veikia parduotuvė.
Gyvenusios žydų bendruomenės atminimui Rietavo mieste pastatytas paminklas ,,Žydų bendruomenei, gyvenusiai Rietave, atminti“, kurį pastatė ir finansavo Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, remiamas Kultūros paveldo departamento šalia beit midrash pastato įrengė ekspozicinį stendą ,,Rietavo žydų istorijos atspindžiai“. Prie Rietavo miesto (Vitkilių km) yra išlikusios žydų kapinės. Oginskių koplyčios-mauzoliejaus teritorijoje yra pastatytas atminimo paminklas 1941 m. birželio mėn. nužudytiems dviem žydų tautybės rietaviškiams, kurių palaikai dabar yra perlaidoti Izraelyje. 1975 m. Izraelyje Alteris Levitas sudarė ir išleido atsiminimų knygą ,,Rietavas – žydiškas štetlas Lietuvoje, kuri 2012 m. buvo išversta į lietuvių kalbą.
Stendinė paroda gimnazijos foje veiks iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
|
