Parodos ,,Vieni iš daugelio. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai -valstybės kūrėjai“ pristatymas Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus 2019 m. balandžio 30 d. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje pristatė Lietuvos Respublikos kanceliarijos Parlamentarizmo ir istorinės atminties skyriaus parengtą parodą ,,Vieni iš daugelio. 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai -valstybės kūrėjai“. Ši paroda skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, visiems Lietuvos valstybės kūrėjams ir artėjančiam moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui.
Politinį Europos žemėlapį pakeitęs Pirmasis pasaulinis karas į Europos valstybių gretas grąžino ir naujai įrašė nemažai valstybių, kurios rinkosi demokratinės respublikos raidos kelią. Lietuvos valstybės atkūrimo viziją puoselėjo ištisos lietuvių kartos, tačiau tik ,,Aušros“ ir ,,Varpo“ kartai ši vizija tapo netik tolima svajone, bet ir realia viltimi. Šiai Tautinio atgimimo šviesoje išaugusiai kartai ir teko realus Lietuvos valstybės atkūrimo darbas. Pirmasis garsus lietuvių pareiškimas apie siekį patiems lemti savo likimą buvo išsakytas 1905 m. lietuvių suvažiavime Didžiajame Vilniaus seime,kuriame pirmą kartą 2000 atstovų garsiai pareikalavo ,,Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje“, demokratiškai išrinktu visų piliečių. Tačiau realų žingsnį Lietuvos valstybės atkūrimo link žengė 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje posėdžiavusi 222 lietuvių atstovybė – Lietuvių konferencija. Joje ir buvo išrinkta dvidešimties narių Lietuvos Taryba, kurią konferencijos nariai įpareigojo siekti nepriklausomos demokratiškai sutvarkytos valstybės, sudarytos iš etnografinių Lietuvos žemių. Šis politinis lietuvių branduolys 1918 m. vasario 16 d. istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo deklaravo pamatines Lietuvos valstybės politines vertybes – demokratiją ir parlamentarizmą. Nuo šios akimirkos Lietuva įžengė į realaus Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį, kurį turėjo užbaigti demokratiškai visų piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudarytas Ministrų Kabinetas ir išrinktas Lietuvos Valstybės Prezidentas. Per šį laikotarpį Lietuvos valstybę teko įtvirtinti įstatymu ir apginti ginklu bei diplomatinėmis priemonėmis, o svarbiausia suburti piliečių bendruomenę. Ši piliečių bendruomenė išrinko Steigiamąjį Seimą. Jis susirinko laikinojoje sostinėje Kaune 1920 m. gegužės 15 d. patvirtino Lietuvos nepriklausomybę ir paskelbė Lietuvą demokratine respublika. 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos valstybės Konstituciją.
Nors pasakojimuose apie Vasario 16-osios Lietuvą dažniausiai skamba 20-ties signatarų pavardės, tačiau jie buvo vieni iš daugelio Lietuvos valstybės kūrėjų. Lietuvos valstybę kartu su jais įtvirtino įvairių profesijų, pažiūrų, tautybių ir konfesijų Lietuvos piliečiai – vyrai, moterys, kurių pavardžių šiandien nė neprisimename. Tai jie – Lietuvos piliečiai atsiliepė į kvietimą kurti ir ginti Lietuvos valstybę, jie stojo į besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanorių gretas ir krauju apgynė Lietuvos laisvę Nepriklausomybės kovose (1919-1920 m.), jie, garbingai atlikdami savo kasdieninį darbą, įtvirtino Lietuvos valstybingumą ir puoselėjo laisvę, o ją dramatiškame XX amžiuje teko ne kartą ginti.
Lietuvos Respublikos kūrimo ir įtvirtinimo istorija parodoje pasakojama pristatant XX a. pradžios moderniosios lietuvių tautos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, atskleidžiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kolektyvinį portretą: pristatoma informacija apie jų gimimo vietas amžių, išsilavinimą, profesijas, tolimesnę jų politinę karjerą. Parodoje apžvelgiama svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų kūrimosi istorija atskleidžiant, kaip Lietuva tapo demokratine Respublika. Daugiau dėmesio skiriama Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams – Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Kiekvienas iš jų pristatomas glausta anketa, kurioje pateikiami duomenys apie jų darbo Seime trukmę, rinkimų apygardas, priklausymą frakcijoms, einamas pareigas Seimo prezidiume ir komisijose, tolesnę veiklą ir likimus.
Parodą rengiant panaudotos nuotraukos ir informacija iš Vilniaus ir Kauno archyvų bei Vilniaus ir Panevėžio bibliotekų.
Paroda gimnazijoje bus eksponuojama iki gegužės 31 d.
Pagal parodos įvadinį stendą informaciją parengė muziejininkė-edukatorė Audronė Gečienė
|
