Š. m. lapkričio 3 dieną, ketvirtadienį, 15.00 val. maloniai kviečiame dalyvauti  iškilaus fotomenininko, Lietuvos nacionalinės premijos laureato, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto šiuolaikinių menų  katedros profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų parodos "Lietuva  1988 - 1993" sutiktuvėse, kurios įvyks Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje. Dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis ir kiti svečiai.

R. Požerskio paroda siūlo atidžiai įsiskaityti  į reikšmingiausią naujosios 1988-93 metų Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi IŠSIVADAVIMAS.

1991-01-13. Rytas prie Aukščiausiosios Tarybos. Romualdo Požerskio fotografija

Romualdo Požerskio fotografijų parodos „LIETUVA 1988-1993“ anotacija

R. Požerskio paroda siūlo reikšmingąjį naujosios 1988-1993 metų Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas. Tai buvo nepaprastas laikas ne vien Lietuvai – griuvo paskutinioji Europoje sovietų imperija. Neįtikėtiną istoriją, kaip nedidelė šalis ir tauta išsivadavo, nepraliejusi nė lašo prispaudėjų kraujo, nors Lietuvos kraujas buvo pralietas, įtikinamai pasakoja ten dalyvavusių žmonių veidai. Ir po pusės šimtmečio okupacijų bei naikinimų tebebuvo nepraradę orumo, suvokimo, kuo skiriasi gėris ir blogis, sava gimtoji žemė ir tolimi svetimi kraštai, pačių valstybė ir svetimo valstybės smurtu primesta melaginga tvarka.

1988 metais. Sovietų Sąjungai ieškant būdų, kaip išvengti visiško žlugimo, kai jau buvo leidžiama laisviau svarstyti susikaupusias problemas ir kelti reikalavimus vis dar totalitarinei valdžiai, gimė Lietuvos Sąjūdis.

Svarbiausioji tų ištakų ir apraiškų buvo ištikimybė. Tėvynei, pareigai, garbei, laisvės idėjai. Šimtai tūkstančių ištremtų, išvežtų gyvuliniuose vagonuose iš jų gimtosios šalies į svetimą, okupuojančią šalį yra ypatingas XX  šimtmečio karinis nusikaltimas. Tačiau tai tik Baudžiamasis kodeksas, teisinė kalba, nukreipta vertinti nusikaltėlius. Visai kita vertybė – tremtinio valia išlikti, grįžti ir net susigrąžinti mirusius artimuosius, kad nors jų kaulai ilsėtųsi Tėvynės žemėje. Tokia valia įrašyta asmenybių veiduose, kaip ir tų dešimčių ir šimtų tūkstančių masiniuose Sąjūdžio mitinguose, kuriuos įkvėpė ir nušvietė Laisvės dvelksmas. Bet jokia nuotrauka negali apimti milijono žmonių, išėjusių į Baltijos kelią. Nuotraukos pakviečia atstovus, ir jų veidai kalba už visus.

Grįžta Tėvynės garbė, ji vėl bus nepriklausoma valstybė! Grįžta sovietų uždarytos bažnyčios, tikėjimo laisvė; grįžta į savo namus – Vilniaus katedrą – ypatingas tremtinys, Lietuvos globėjas šventasis Kazimieras. Atgimsta valstybė ir pareiga savo valstybei, jos laisvei. Žmonių išrinkti atstovai, apsisprendę nesitraukti nė per žingsnį atgal į šalies nelaisvę, ir širdžių pašaukti beginkliai kariai savanoriai, skubėję krūtinėmis užstoti, apginti savo Tėvynę – atgimusi` ir savo pačių orumą, teisingumo jausmą.

Tuomet Lietuva buvo ypatinga ir siuntė savo vertybinį pranešimą kitiems. Jame glūdėjo tiek daug pagrindinių dalykų, kurie daro žmogus gyvenimą vertą pagarbos ir nušviestą vilties, kad pasaulis neišsigims.

Vytautas Landsbergis

Romualdas Požerskis gimė 1951 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1980 m. buvo laisvas fotografas ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. Nuo 1993 m. Vytauto Didžiojo universiteto Manų fakulteto, menotyros katedros lektorius.. Nuo 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, šiuolaikinių menų katedros profesorius.

 1990 m. suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir išsaugojimą, Vienos universitete Austrijoje įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. 2005 m. ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2006 m. Lenkijos prezidento „Auksiniu Kryžiumi“, už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.

Jūsų komentaras Vardas: El. pašto adresas: komentarų nėra