Šv. Mykolo arkangelo festivalis Rietave
Festivalio afiša
Birželio 19 d. Rietave Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje dainininkės Joanos Gedmintaitės ir Maestro Vytauto Lukočiaus koncertu „Giesmė gimtinės sodyboms“ prasidės pirmojo tarptautinio Šv. Mykolo arkangelo vardu pavadinto festivalio renginiai.
Perfrazuojant vieno iš pagrindinių šio festivalio rengėjų Rietavo bažnyčios klebono kun. Antano Gutkausko mintis, festivalio pavadinimas neatsitiktinis ir turi gilią prasmę. Priešistoriniais laikais, kai pasireiškė į puikybę puolusio Liuciferiaus („šviesos nešėjo“) maištas prieš Sutvėrėją, Šv. Arkangelas Mykolas nedvejodamas stojo į kovą dėl Viešpaties nustatytų pamatinių pasaulio sąrangos įstatymų išsaugojimo. Šv. Mykolo arkangelo atsakingumas, legendomis apipinta angelų kova - tiesioginis įpareigojimas ir mums – nepasimesti šiandieninio reliatyvizmo ir moralinių vertybių devalvavimo akivaizdoje, prisiimti asmeninę atsakomybę už jų išsaugojimą, o tuo pačiu ir už dvasinį, kultūrinį visuomenės atgimimą. Ne veltui jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta sutiko būti šio festivalio globėju.
Nuo pat mažų dienų Rietave augusi ir į didįjį muzikos kelią išėjusi dainininkė Joana Gedmintaitė taria šiltus žodžius savo vaikystės miesteliui Rietavui: „atidaryti festivalį savo gimtajame mieste yra smagu, o tuo pačiu ir atsakinga. Visada sugrįžus savo gimtinėn jaudulys ir atsakomybė padidėja. Čia viskas primena vaikystę, jaunystę...Rietavo Šv. Mykolo bažnyčia man kelia jautriausius vaikystės prisiminimus, nes čia prasidėjo mano pažintis su muzika, giedojimu ir dainavimu. Gali būti, kad būtent Rietavo gražiosios bažnyčios aura, paslaptinga akustika dar labiau mane, tuo metu mažą mergytę, pastūmėjo į muzikos pasaulį. Už įspūdingo muzikos pasaulio atradimą savyje pirmiausiai turiu padėkoti Dievui ir savo tėveliams. Savo tėtukui, kad jis mane visada mokė sąžiningai ir kruopščiai pabaigti pradėtą darbą bei valingai siekti užsibrėžto tikslo. Dėkui amžiną atilsį Mamytei, kuri mane mokė mylėti Dievą, Tėvynę, žmogų. Esu dėkinga savo broliukams ir sesytėms už palaikymą ir tikėjimą manimi. Visiems Mokytojams siunčiu didžiausią padėką, nes jų padedama galėjau siekti savo tikslo. Nuoširdus ačiū visiems mano kraštiečiams! Visus jus myliu ir tikiuosi, kad mūsų muzika sustiprins jūsų širdyse meilę ir tikėjimą“.
Lietuvos publikos favoritas orkestro "Vilnius Sinfonietta" dirigentas, charizmatiškasis ir puikią nuotaiką, jumorą ir draugiškumą spinduliuojantis muzikas, populiarių projektų meno vadovas dirigentas Maestro Vytautas Lukočius, kuris į Rietavą jau šį sekmadienį atvyksta kartu su operos soliste Joana Gedmintaite pabrėžia, kad jam smagu muzikuoti ne tik reikliems klausytojams Lietuvos ir užsienio didmiesčių tviskančiose koncertinėse salėse, bet ir ypač - mažų Lietuvos miestelių publikai: “mažuose miesteliuose žmonės nuoširdesni, ne tokie apsitvėrę „uždarumo tvoromis“ kaip mieste. Mieste visi mes daugiau - mažiau skubantys, nespėjantys, susirūpinę savimi, o Lietuvos miesteliuose žmonės visada suranda laiko kartu pabūti, pasidalinti džiaugsmais ir vargais".
Naujo festivalio idėjomis džiaugiasi ir Rietavo meras Antanas Černeckis pridurdamas, kad festivalio renginiai galėtų harmoningai derėti prie tradicija tampančių Rietavo M. K. Oginskio meno mokyklos tarptautinių kamerinės muzikos atlikėjų konkursų-festivalių „Mykolo Kleopo Oginskio kūrybos perlai“.
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus muziejininkai į šio festivalio organizavimą įsijungė akcentuodami Rietavo kultūrinės erdvės istoriškumą. Nuo 1763 m. iki pat paskutinio iš kunigaikščių Oginskių vyriškos šakos palikuonių M. K. Oginskio vaikaičio Bogdano Oginskio mirties viena po kitos Rietavą valdė penkios Oginskių kartos. Čia jų dėka XIX a. pačiu tamsiausiu carinės priespaudos laikotarpiu susiformavo unikalus švietimo, kultūros, mokslo, technikos, blaivybės, tauresnių visuomeninių santykių inovacijų židinys. Jis davė Lietuvai pirmuosius lietuviškus Lauryno Ivinskio kalendorius (1846 m.), pirmąją žemės ūkio mokyklą (1859 m.), pirmąją šešiametę muzikos mokyklą (1872 m.), pirmąjį telefoninį ryšį (1882 m.), pirmąją viešą elektrinę (1892 m.), pirmąsias žemės ūkio parodas ir daugelį kitų naujovių. Simboliška, kad šis festivalis prasideda sėkmingai įgyvendinus iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių – Sugrįžimo i Tėvynę – programą. Šio tikslo, kaip žinia, nuo 2005 m. kryptingai siekta ištisą dešimtmetį. Pelnytai galime pasidžiaugti per šį laikotarpį į lietuvių kalbą išverstais M. K. Oginskio rašytinio palikimo veikalais, tarptautinėmis mokslinėmis konferencijos, pažintinėmis ekspedicijomis, kurių metu buvo ištyrinėti Oginskių kultūros paveldo pėdsakai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Lenkijoje. Didžiulį darbą atliko M. K. Oginskio muzikinio palikimo tyrinėtojai ir populiarintojai – dalyvaujant žinomiems Lietuvos ir kitų šalių atlikėjams per prabėgusį dešimtmetį Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Italijoje ir kitose šalyse buvo surengta per šimtą edukacinės - koncertinės programos „M. K. Oginskio polonezų kelias“ sklaidos renginių. Didžiulio atgarsio susilaukė Žemaičių dailės muziejaus ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos Plungėje organizuojami tarptautiniai Mykolo Oginskio festivaliai. Taip, kad Šv. Mykolo arkangelo festivalis turėtų gražiai ir prasmingai papildyti vertybinių kultūros renginių sklaidą. Džiugu, kad festivalio meno vadovo rūpesčių ėmėsi tauri asmenybė, puikus dainininkas Liudas Mikalauskas. Jo dalyvavimas paliko gražų akcentą ir jubiliejinėje
M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių programoje. Smagu ir tai, kad festivalio renginius palaiko gausu būrys rėmėjų, informacinių rėmėjų, partnerių, draugų, savanorių ir t.t.
Neatsitiktinai pagrindine šio festivalio renginių erdve pasirinkta Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, kuri Oginskių rūpesčiu buvo pastatyta 1853-1874 m. Tuo buvo užbaigtas daugiau nei keturis dešimtmečius užsitęsęs įspūdingo Oginskio dvaro sodybos ir Rietavo miesto architektūrinio – urbanistinio ansamblio formavimas. Deja, karai, kultūros nuosmukis ir kitos suirutės lėmė, kad XX a. pirmoje pusėje buvo prarasti ne tik Oginskių giminės rezidencijos rūmai, bet ir kompozicinė miesto Centrinės gatvės erdvė. Mūsų dienomis Oginskių įgyvendintų darbų ir inovacijų mastą bene geriausiai ir atspindi neoromaninio stiliaus Šv. Mykolo arkangelo šventovė, kurią projektavo garsusis Prūsijos karaliaus dvaro architektas Fridrichas Augustas Štiuleris. Puošnūs, sniego baltumu švytintys bažnyčios fasadai, grakštūs kampiniai bokštai, įspūdingas aštuonbriaunis kupolas, šventoriaus vartų arkos ir, žinoma, santūriai didinga vidinė šventovės erdvė: puošnaus profilio karnizais vainikuotos kolonos, švediško smiltainio plokštėmis išklotos grindys, specialiai šiai bažnyčiai projektuoti ir Briuselyje pagaminti spalvoto marmuro altoriai, marmuriniai kunigaikščių biustai. Puikuojasi ir nuo centrinio kupolo skliauto nuleistas santūrių formų istorinis „Žerandelis“ (100 lempučių sietynas), kuriame 1892 m. Šv. Velykų rytmetį, balandžio 17 d., pirmą kartą nušvito elektros šviesa – visa tai palieka neišdildomą įspūdį šimtams ir tūkstančiams Rietavo svečių, kurie čia kas metai apsilanko. Pastaraisiais metais šią santūriai didingos šventovės dvasią subtiliai papildė dailininko Aloyzo Stasiulevičiaus dailės darbų kolekcija „Vainikas Žemaičių žemei“.
Daugelis rietaviškių dar prisimena, kaip 1989 m. pavasarį, prasidėjus Lietuvos Atgimimui, Kauno filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos dėka buvo surengtas pirmasis viešas prof. Petro Bingelio vadovaujamo Kauno valstybinio choro koncertas, skirtas Rietave Oginskių laikais vargonavusio kompozitoriaus Juozo Naujalio 120-osioms metinėms. Daugelis prisimena ir 2006 metais bažnyčioje surengtą Mykolo Kleopo Oginskio provaikaičio, Rietavo garbės piliečio, Didžiojoje Britanijoje gyvenančio kompozitoriaus ir atlikėjo Ivo Zaluskio autorinį koncertą. Jam pasibaigus, su gėlių puokšte garbųjį maestro sveikino profesorius Rokas Zubovas. Jis Čiurlionių dinastijos vardu dėkojo Oginskiams už Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mecenavimą. Tuo pačiu buvo prisiminta, kad kažkada šioje šventovėje kartu su Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio bei Rietavo kunigaikščio Bogdano Oginskio muzikantais čia yra griežęs ir Kostukas – būsimasis mūsų tautos meno genijus.
Simboliška, kad be visų planuojamų festivalio renginių, liepos 3 dieną pirmą kartą ne tik Rietave, bet ir Lietuvoje nuskambės Maladečino M. K. Oginskio muzikos kolegijos simfoninio orkestro (Baltarusija) atliekami dešimt M. K. Oginskio polonezų. Orkestrui diriguos Baltarusijos nusipelnęs meno veikėjas Grigorijus Soroka. Beje, šis koncertas vyks ne bažnyčioje (kaip buvo skelbta anksčiau), o Žemaitijos kolegijos aktų salėje, kurioje yra kur kas daugiau sėdimų vietų.
Po vasaros atostogų festivalis tęsis rudenį ir rugsėjo 25d., per Šv. Mykolo arkangelo globėjo tradicinius atlaidus (rietaviškių jaukiai vadinamus „Mykolinėmis“) išgirsime įspūdingą muzikinę programą, skirtą popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II atminimui. Rietave svečiuosis Šv. Mykolo festivalio meno vadovas, Lietuvos žmonėms gerai žinomas bosas Liudas Mikalauskas ir koncertmeisterė, pianistė Audronė Juozauskaitė. Iškilūs muzikai atliks programą ”Karolio Voitylos paslaptis“, kurioje skambės gražiausios dainos Šv. Jono Pauliaus II poezijos tekstais. Šių melodingų melodijų muzikos autorius – Plácido Domingo (kompozitorius, legendinio dainininko sūnus ir bendravardis). Dainos pagal Šv. Jono Pauliaus II poeziją buvo sukurtos asmenine paties operos solisto Plácido Domingo iniciatyva. Pasak garsiojo dainininko Domingo, ši muzika turėtų būti svarbi ne tik tikintiesiems, bet ir kiekvienam, kuris brangina Šv. Jono Pauliaus II atminimą. Atminimą žmogaus, pašventusio savo gyvenimą tarnystei Dievui ir žmonijai. Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje skambėsianti programa suteiks galimybę prisiliesti prie Šv. Jono Pauliaus II gyvenimo, kartu pamąstyti, kur slypi šio dvasios maratonininko begalinės dieviškosios energijos ir jo žmogiškojo paprastumo paslaptis. Juk Karolis Voityla buvo toks pat žmogus, kaip ir mes visi, turėjęs tik du tuščius delnus ir didelį tikėjimą Viešpačiu...
Dainininkas Liudas Mikalauskas, vienas šios programos kūrėjų, pasakoja: „Programos iniciatorė sesuo selezietė Liucija Grybaitė kartą į vieną mūsų susitikimą atnešė kompaktinę plokštelę su dainomis, parašytomis pagal Šv. Jono Pauliaus II poeziją. Tai buvo proga visiškai kitaip atgaivinti spektaklio, kuriame man teko vaidinti Karolį Voitylą, tekstus, maldas, visas citatas, kurios jau seniai ieškojo terpės atsiskleisti. Radus šias dainas sukūrėme programą, kalbančią vien tik Popiežiaus širdimi ir žodžiais. Originale jos skamba itališkai, angliškai ir ispaniškai. Tačiau norėjome, jog dainos būtų suprantamos Lietuvos publikai, todėl paprašėme sesers Liucijos Grybaitės išversti šiuos poezijos tekstus į lietuvių kalbą“.
„Man tai kažkas naujo mūsų religinės muzikos padangėje. Tikiuosi, kad ir klausytojų širdims
Šv. Jono Pauliaus II poezija dovanos naujų apmastymų, sustiprins jas ir padrąsins“, – linki pianistė A. Juozauskaitė.
Solistas Liudas Mikalauskas yra vienas iš charizmatiškiausių ir produktyviausių šių dienų atlikėjų Lietuvoje. Gausybė jo paties sugalvotų, inicijuotų ir įgyvendintų kamerinės muzikos programų džiugina ir stebina mūsų šalies žmones. Unikalios ir ypač vertingos muzikinės programos „Maironio balsu“ (programa skirta J. Mačiulio – Maironio gimimo metinėms), „Karolio Voitylos paslaptis. Popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II atminimui“, lietuviškos muzikos programa „Kur balti keliai“, Vytautui Kernagiui dedikuota programa „Baltas paukštis“, „Sakralinės muzikos programa“ (skirta Lietuvos bažnyčių bendruomenėms), taipogi spalvingos, netikėtos ir originalios programos „Mefistolio kerai“, „Senberniai“ ir t.t. aplankė bemaž pusę Lietuvos miestų ir miestelių. Dainuodamas beveik visuose Lietuvos teatruose premjerinius ir repertuarinius veikalus, nuolat savo įspūdingu balsu stebindamas Lietuvos, Vakarų Europos ir pasaulio klausytojus prestižinėse koncertinėse salėse, solistas sugeba vos ne kasdien aplankyti mažiausius Lietuvos bažnytkaimius, bendruomenes, mažų miestelių kultūros namus, muzikos ir vidurines mokyklas ir t.t. Stulbinanti yra dainininko socialinė veikla, džiuginant socialinę atskirtį išgyvenančius ir taurios muzikos bei pasakojimų apie kompozitorius ypač laukiančius žiūrovus – vaikų namų auklėtinius, senelių ir socialinės globos namų gyventojus, ligoninių, pensionų žmones. Solistas, turėdamas išskirtinius ne tik meninius, bet ir organizacinius sugebėjimus, organizuoja ir administruoja savitus ir ypač didelio populiarumo sulaukiančius profesionalaus meno ir muzikos festivalius – tai Tauragės vokalinės muzikos festivalį, Paberžės festivalį Tėvo Stanislovo atminimui, Kauno Pažaislio vienuolyno „Monte Pacis“ koncertų ciklą ir t.t. Šių metų pavasarį startavo naujas Liudo Mikalausko inicijuotas festivalis „Menai ir dvarai“, kuris žada apjungti aukščiausią muzikinę kultūrą su mūsų šalies istorijos, architektūros, dailės, poezijos, teatro ir kitomis meno apraiškomis. Prieš kelias dienas, birželio 12d. įvyko dar dviejų solisto inicijuotų festivalių „Muzikinė popietė Karklėje“ ir „Muzikos malūnas Saugose“ pradžios koncertai, kuriuose Valstybinis choras “Vilnius” atliko šventinę sakralinę programą “Tėvyne mūsų, kur esi Danguos”. Šie du Vakarų Lietuvos profesionaliosios muzikos koncertų ciklai yra dainininko Liudo Mikalausko bendrai rengiami su Karklės ir Saugų evangelikų liuteronų parapijose tarnaujančiu kunigu Mindaugu Žilinskiu ir bendruomenių šviesuoliais. Karklės ir Saugų aktyvios ir išradingos bendruomenės kviečia visus profesionalios muzikos mėgėjus į festivalius Klaipėdos krašte, kurių pagrindinis tikslas – atstatyti savo sielos namus, atsigręžti į savo artimą, patirti bendrystės džiaugsmą. Taurūs tikslai įkvepia charizmatiškąjį solistą ne tik pačiam nuolat džiuginti Lietuvos regionų klausytojus subtiliu muzikavimu, bet ir kviesti leistis į pilnas šviesiausių nuotykių ir šilčiausių prisiminimų kūrybines keliones po mažus miestelius savo kolegas – Lietuvos profesionaliosios muzikos atlikėjus. Turėdamas ne tik dainininko, aktoriaus, idėjų sumanytojo bei įdomių ir unikalių profesionalaus meno renginių organizatoriaus talentą, bet ir jautrią, empatišką sielą, Liudas Mikalauskas nuolat nustebina savo naujais šviesiais darbais. Jį sutiksime suorganizavusį ir apmokėjusį kelionę Viešvilės (Jurbarko raj.) vaikų namų auklėtinių ekskursiją Trakų pilyje, entuziastingai beraginantį visus prisidėti prie jam brangios Plutiškų (Kazlų Rūdos raj.) bažnyčios apšiltinimo jo paties surengtame koncerte ir t.t.
Šviesių ir prasmingų darbų mūsų Tėvynei, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, bažnyčioms, likimo nuskriaustiems ar liūdintiems gausa yra dainininko Liudo Mikalausko braižas. Mokėdamas subtiliai ir išradingai derinti aukščiausią meninį lygį, profesionalumą ir nuoširdumą, dainininkas savo darbštumu džiugina tiek mūsų šalies ir užsienio orkestrus, ansamblius, chorus, kvartetus, kolegas, tiek atokaus Lietuvos kaimo močiutę, su kuria visgi randa laiko po koncerto pakalbėti ir nusifotografuoti, nors jau turi lėkti į jo laukiantį kitą renginį, spektaklį ar televizijos laidos filmavimą.
Festivalio uždarymo koncerte spalio 9d. Rietave apsilankys net keturiasdešimt puikiausių balsų iš Vilniaus, kurie atliks Lietuvos ir V.Europos kompozitorių sakralinės muzikos programą “Malda Tėvynei”. Valstybinis choras „Vilnius“ – vienas brandžiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje. Inovatyvus, lankstus, kūrybiškas, aukšto meninio lygio bei vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos koncertinių kolektyvų, išugdęs daugybę talentingų profesionalių dainininkų ir parengęs keliasdešimt programų. Choras plėtoja prasmingą Lietuvos regionų kultūriniam gyvenimui veiklą, dovanodamas klausytojams gražiausias chorinės muzikos akimirkas. Kasmet su garsiausiais Lietuvos atlikėjais surengia daugiau kaip 70 koncertų, kuriuose galime išgirsti įvairių stilių visų epochų kūrinių: nuo senovinės muzikos dermių iki šiuolaikinių disonansinių sąskambių, sudėtingos moderniosios muzikos. Kiekvienais metais repertuaras papildomas naujausiomis užsienio bei lietuvių kūrėjų kompozicijomis, parengiama daugiau kaip 10 naujų koncertinių valandos trukmės programų. Koncertinis aktyvumas, festivalių rengimas, kultūrinės veiklos skatinimas byloja apie choro profesinę bei meninę brandą, subtilią muzikinę pajautą, chorinės kultūros puoselėjimą bei jos atvėrimą įvairių kartų klausytojų širdims.
Kryptingas profesionalumo siekis subrandino naujas valstybinio choro veiklos formas. Kiekvieną sezoną choras įgyvendina svarbius projektus ir rengia naujas programas. Kolektyvas yra ne tik daugelio muzikos festivalių, valstybinių renginių, dainų švenčių dalyvis, tarptautinių konkursų laureatas, bet ir kultūros projektų organizatorius.
Vien per šių metų gegužės ir birželio mėnesius Valstybinio choro “Vilnius” dainininkai koncertavo bemaž dešimtyje Lietuvos miestų ir miestelių – Alytuje, Linkuvoje (Pakruojo raj.), Papilėje (N.Akmenės raj.), Karklėje, Saugose (Šilutės raj.), Šiauliuose, Marijampolėje ir t.t. Poryt, birželio 19d. choras išvyksta į Tytuvėnų festivalį, kuriame jis kartu su solistais atliks įstabią rusų sakralinės muzikos programą “Broliai krikščionys”. Šią programą diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Maestro Robertas Šervenikas.
Birželio mėnesio koncertų maratoną choras „Vilnius“ užbaigs pasirodymu Marijampolės Šv. Mykolo arkangelo bazilikoje. Čia pirmą kartą Lietuvoje suskambės A. Honeggerio oratorija „Karalius Dovydas“. Didingą šveicarų kompozitoriaus opusą atliks solistai Kristina Zmailaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas) ir Edmundas Seilius (tenoras), aktorius Rimantas Bagdzevičius, Česlovo Sasnausko kamerinis choras ir choras „Vilnius“ bei Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas M. Pitrėnas).
Diriguos šiemet garbingą jubiliejų minėsiantis LNSO garbės dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Maestro Juozas Domarkas.
Rugpjūtį valstybinio choro laukia Plutiškių (Kazlų Rūdos raj.), Dautarų dvaro (Mažeikių raj.), Juodkrantės, Palangos, Šventosios, Kražių ir Šilutės “Muzikinė Verdenė” koncertų ir festivalių klausytojai.
Rugsėjo mėnesį choras dovanos vilniečiams savo tradicinio Šv. Jokūbo festivalio sakralinės muzikos koncertus Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, o spalio mėn. pradžioje, iš karto po Šv. Jokūbo festivalio uždarymo koncerto valstybinis choras vėl keliaus džiuginti Lietuvos regionų klausytojų. Vien spalio pradžioje Valstybinio choro laukia jau suplanuoti koncertai Pakruojyje, Dūkštose, Molėtuose, Šeduvoje, taipogi uždarymo koncertas Vilkyškių tarptautiniame festivalyje “Vargonų muzika Vilkyškiuose” ir t.t.
Šv. Mykolo festivalio Rietave rengėjai - Šv. Mykolo arkangelo parapija, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus ir Valstybinis choras „Vilnius“ maloniai kviečia Telšių krašto žmones ir svečius pasidžiaugti melodingomis giesmėmis ir muzikos šviesa, sklindančia iš mūsų tautos įdomių ir talentingų atlikėjų širdžių.
Vytas Rutkauskas ir
Vilija Dačinskienė
|
