2024 m. liepos 22 d., pirmadienis
Paieška



Oginskių paveldo kelias

2023-07-03
Dailininko Arvydo Každailio heraldikos darbų paroda

 

 


Valstybės - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną - Liepos 6 d., 15 val. kviečiame į parodos „Lietuvos heraldika iš Arvydo Každailio studijos“ atidarymą.

 


 

Apie parodos autorių


Arvydas Každailis gimė 1939 metais Baisogaloje. 1957 metais baigė Baisogalos vidurinę mokyklą. Dar besimokydamas bendravo su vasarą grįžtančiais Dailės instituto studentais: Romualdu ir Stasiu Budriais, Vincu Kisarausku, Liucija Šulgaite. Nuo 1957 metų studijavo Dailės institute grafikos katedroje. Baigė 1962 metais. Nuo 1964 metų 23 metus dirbo M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriuje. 1968 metais Rašytojų sąjungos klube surengė pirmąją kūrybos parodą. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1987 metų Lietuvos Heraldikos komisijos narys. 1986 metais baigė 54 ofortų ciklą „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”. 1990 metais Pabaltijo knygos meno trienalėje šis kūrinys buvo apdovanotas Didžiuoju Gintaro prizu, o SSSR knygos meno konkurse A. D. Gončarovo premija. 1994 metais baigė kurti 67 ofortų ciklą „Senoji Prūsa“. 1991 metais laimėjo Vilniaus ir Lietuvos heraldikos rekonstrukcijų konkursus. Vėliau suformavo visą Valstybės heraldikos komplektą ir sukūrė daug Lietuvos miestų ir miestelių heraldikos komplektų. 1999 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžiumi. 2002 metais už ciklą „Senoji Prūsa“ ir indėlį į Lietuvos heraldiką buvo pažymėtas Nacionaline premija. 2008 metais pakviestas prisidėti prie LDK Valdovų rūmų atkūrimo. Čia darbuodamasis formavo įvairius herbinius objektus. Nuo 2016 metų aktyviai dalyvavo viešoje polemikoje dėl Lukiškių aikštės pertvarkymo į Pagrindinę reprezentacinę Valstybės aikštę. Pateikė šio urbanistinio ansamblio pertvarkymo idėjos projektą.


2023 m. Valstybės dieną dailininkui Arvydui Stanislavui Každailiui už indėlį į Lietuvos heraldiką, už aukšto meniškumo ir profesionalumo heraldikos objektus, už modernios Lietuvos heraldikos  mokyklos sukūrimą ir puoselėjimą buvo įteiktas garbingas apdovanojimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.  


Autorius apie parodą

Parodoje eksponuojami trijų sričių heraldikos objektai, kuriuos teko kurti ar atkurti laimėjus konkursus, ar savo iniciatyva. Tai valstybės, savivaldos ir personalinė heraldika. Parodos skyduose skaitmeniniai gyvos ir vartojamos heraldikos objektai, jų tarpe eksponuojami kai kurie variantai netapę etalonais.

Herbas yra sakralus ženklas atstovaujantis visuomenės bendrijas ar asmenis. Europos valstybių herbai pavadinimų neturi. Jų figūros statiškos, taip vadinamoje heraldiškoje pozoje. Tai sena Europos heraldikos tradicija. Heraldika yra krikščioniškos Europos kūrinys, gimęs Lietuvai lemtingų riterių kryžiuočių ir kryžiaus karų laikais. Heraldika - ne saviraiškos erdvė ir herbai nėra paprasti laisvos kūrybos paveikslėliai.

Heraldika kaip ir veksilologija (mokslas apie vėliavas) yra disciplina jungianti istorijos mokslą ir dailę. Tarpukario Lietuvoje heraldika buvo tik pradėta domėtis. Atkuriant Lietuvos valstybę ji tapo gyvybiškai reikalinga. Įkūrus Lietuvos heraldikos komisiją heraldika, kaip rimta mokslinė disciplina, Lietuvoje buvo sėkmingai suformuota h. m. daktaro Edmundo Rimšos. Vaisingo LHK darbo dėka ji vystosi iki šiol. Šiandien Lietuvos heraldika yra kukli, bet gyva ir savita, tarpe kitų Europoje.

Šia paroda siekiu atkreipti dėmesį į kelias valstybei opias, bet neišspręstas problemas. Jų tarpe valstybės vėliavos trūkumas valstybės konstitucijoje. Joje pagrindinė nacionalinė trispalvė įteisinta kaip valstybės ir nacionalinė, o herbinė raudona valstybės tik poįstatyminiu aktu kaip „istorinė“. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į būtinybę turėti valstybės herbo didįjį variantą. Tokį turi seną valstybingumą turinčios Europos valstybės. Tokius, net tris, turi mūsų kaimynai latviai.

Lietuvos Valstybės herbas yra vienas seniausių vieningos valstybės herbų Europoje. Viduramžiais susiformavo jo prasmė - “BRANDUS VALDOVAS GEBANTIS APGINTI SAVO ŠALĮ”. Tokia yra ir šiandien Lietuvos Valstybės herbo, kaip brangaus paveldo prasmės doktrina. Dabartinis etaloninis valstybės herbas yra atkurtas pagal išlikusius iki unijos su Lenkija pavyzdžius. Deja, mūsų visuomenei heraldika ir šiandien mažai pažįstama. Dar gyvas požiūris, kad Lietuvos Valstybė gyvuoja tik nuo tik nuo 1920 metų Steigiamojo Seimo, kad laisvės kovos tik partizanų ir rezistentų, pamirštant daug amžių trukusias kovas dėl Lietuvos VALSTYBĖS išsaugojimo. Tenka prisiminti, kad ir valstybės herbo vardas VYTIS, atsiradęs 19 amžiaus pabaigoje ir prigijęs, tarsi nusako “kažką vytis”. Toks Valstybės herbo suvokimas, kilęs iš lenkiško žodžio “pogonj”, yra klaidingas. Visi Europos valstybių ir kiti herbai vardų  neturi, jų figūros niekur neskrieja ir nieko nesivaiko, toks yra tik Mongolijos herbas. Europoje, kur pati heraldika yra gimusi, herbų figūros   pateikiamos tik stabilioje heraldiškoje pozoje. Apie tai gal ir nereiktų kalbėti, jei ne daug padarytų klaidų, tapusių nesėkmių priežastimi, kuriant Pagrindinį valstybės aikštės ansamblį Lukiškių aikštėje.

 

 

Paroda muziejuje veiks 2023 07 06 – 2022 09 30.

 

 


 
Atgal   Spausdinti  
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
komentarų nėra
Į pradžią Svetainės žemėlapis El.paštas
English
kontaktai
L. Ivinskio g. 4, LT-90311, Rietavas
Tel. (8 448) 68992
Faksas (8 448) 68992
El. paštas 
rokimuziejus@gmail.com 
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
Liepa
    2024     

 


 


  

  

  

  

       

  

   





  

 

 

 

 

 
 
 
Naujienos
© Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Visos teisės saugomos
Dizainas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema
Turinys: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus,
Lietuvos dailės muziejus
Atnaujinta 2006-11-16

 Į viršų (Left Alt+Z+Enter)