Didžiuosius žemaičių šviesuolius prisiminus
Dėl karantino apribojimų šiemet, palyginus, negausus būrys rietaviškių galėjo susirinkti į Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje surengtą neformalų Vasario 16-osios, tuo pačiu ir vyskupo Motiejaus Valančiaus 220-ųjų gimimo metinių paminėjimą. Rietavo muziejininkų rūpesčiu netoli centrinio altoriaus ant baltų marmurinių laiptų buvo išeksponuotas klaipėdiškio dailininko Juozo Vosyliaus sukurtas vyskupo portretas, uždegtos atminimo žvakės, gretimais išsirikiavo Lietuvos, kunigaikščių Oginskių, Rietavo tremtinių ir politkalinių vėliavos.
Pamaldų metu apžvelgęs svarbiausius Motiejaus Valančiaus ganytojiškus nuopelnus Lietuvai, Rietavo bažnyčios klebonas kun. Antanas Gutkauskas pasidžiaugė vaisinga vyskupo bendryste su kunigaikščiu Irenėjum Oginskiu, kuris XIX a. į Rietavą perkėlęs paskutinę giminės rezidenciją, čia padėjo pagrindus laikmetį pralenkusių socialinių pertvarkymų, švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių įgyvendinimui, kurios turėjo didžiulę reikšmę visuomenės ugdymui tautinės savimonės formavimosi apyaušriu. Jautriai nuskambėjo klebono pacituotas Irenėjaus Oginskio laiško Motiejui Valančiui moto - „Išreiškiu didžiausią padėką, kad Jūsų Malonybė teikėsi imtis iškeikimo bjaurios girtybės. Naudingi to darbo vaisiai jau dabar matyti. Nors dėlto turiu virš 10 tūkst. rublių metinio nuostolio, dėkoju už ganytojišką uolumą. Prie progos prašau į Rietavą atsiųsti tūkstantį knygelių raginančių stoti į blaivybę...“.
Didžiojo Žemaičių vyskupo ir kunigaikščių Oginskių bendradarbiavimą vainikavo Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios statyba. Būtent Motiejus Valančius 1853 m. birželio 9 dieną pašventino šios įspūdingos neoromaninio stiliaus šventovės kertinį akmenį. Dar išvakarėse tūkstančiai Rietavo krašto valstiečių ir iš tolimesnių vietovių į Rietavą suplaukusių svečių buvo šio neeilinio įvykio liudytojais. Birželio 8 dienos popietėje, kaip žinia, vyko Irenėjaus ir Olgos Oginskių vyresniojo sūnaus Bogdano Pranciškaus Juozapo Mykolo krikštynos, kuriose greta aštuonių porų kviestinių krikštatėvių dalyvavo arti dviejų tūkstančių porų paprastų Oginskių rezidencijos dvaro valstiečių. Po bažnyčios kertinio akmens pašventinimo Rietave linksmybės tęsėsi ištisą savaitę...
Deja, dėl dramatiškos 1863 m. sukilimo atomazgos, mįslingos kunigaikščio I. Oginskio mirties (ar emigracijos?), vyskupo tremties iš Varnių į Kauną daugelis šių didžiųjų XIX a. asmenybių bendradarbiavimo tikslų liko neįgyvendinta. Tačiau ir tai, ką jie spėjo nuveikti, turėjo didelę įtaką Žemaitijos ir Lietuvos žmonių savimonės formavimuisi, Lietuvos valstybingumo kelių paieškai.
P. S. 1855 m. Kauno gubernijoje carinė valdžia surinko akcizo mokestį už 934 475 kibirus degtinės. Motiejui Valančiui organizavus blaivybės sąjūdį, per penkis metus svaigalų vartojimas sumažėjo beveik 8 kartus – 1860 m. akcizas surinktas už 129 191 kibirą degtinės.
Oginskių inovacijos Rietavo krašte:
1835 m. panaikinta baudžiava, prasidėjo raštingų laisvųjų valstiečių luomo formavimas.
1859 m. atidaryta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio mokykla.
1872 m. atidaryta pirmoji Lietuvoje profesionali šešiametė muzikos mokykla.
1882 m. nutiesta pirmoji telefono linija Rietavas-Plungė-Kretinga.
1892 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje vieša elektrinė.
Vytas Rutkauskas
Rietavo Oginskių kultūros istorijos
muziejaus direktorius
| 
