Paroda ,,Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra“ Žadvainių mokykloje
Gegužės 12 d. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, tęsdamas bendradarbiavimo su savivaldybės mokyklomis tradiciją, pristatė parodą Žadvainių pagrindinėje mokykloje. Dabar mokykla išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes nuo liepos 1 d. ją rengiamasi uždaryti, tad ši paroda nors truputėlį praskaidrino niūrias nuotaikas.
Paroda atidaryta artinantis partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai, kuri Lietuvoje minima gegužės 17 d. Ji skirta 2019 m. laisvės premijos laureatui, laisvės kovų dalyviui, Vilniaus universiteto ir Lietuvos atgimimo istorijos metraštininkui, miško brolių draugijos įkūrėjui Albinui Kentrai. Jis gimė 1929 m. Šilalės raj. ūkininkų šeimoje. 1945 m. visi šeimos nariai, tėvai, keturi sūnūs ir dvi dukros davė Lietuvos partizanų priesaiką. Albinas Kentra-Aušra tapo partizanu, jam buvo tik 16 metų. Kovose dėl Lietuvos laisvės Kentrų šeima ypač nukentėjo: trys broliai žuvo, seserys buvo ištremtos, mamai teko slapstytis. Albino partizano kelias buvo trumpas. Bendramokslio išduotas, 1946 m. jis buvo suimtas, tardomas, nuteistas dešimt metų lagerio ir ištremtas į Kazachstaną. Laimingo atsitiktinumo dėka jam išduodant sovietinį pasą įvyko klaida – buvo išduotas pasas svetima pavarde. Dėl šios klaidos grįžęs į Lietuvą jis galėjo gauti brandos atestatą, baigti Vilniaus universitetą, kur studijavo anglų kalbą, dirbo mokytoju. Vėliau baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) universiteto aukštųjų mokyklų dėstytojų pedagoginius kursus ir grįžo dirbti į Vilniaus universitetą. Užsienio kalbos mokymas jam tapo neginkluoto pasipriešinimo sovietinei valdžiai forma. Pedagogo darbas jam suteikė gyvenimo prasmę ir norą stengtis, kad kuo daugiau žmonių išmoktų svetimų kalbų, kad klausantis ir suprantant transliuojamas užsienio radijo stotis būtų galima griauti geležinę uždangą.
Albino Kentros Laisvės kova sovietų stagnacijos metais buvo susijusi su dar viena Lietuvos kultūros įtvirtinimo būdu. Nuo 1965 m. jis ėmė filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, tapdamas universiteto istorijos vaizdo metraštininku. Tą veiklą jis tęsė ir Lietuvos atgimimo metais. Į jo vaizdo juostas sugulė svarbiausi Lietuvos kovos už laisvę įvykiai 1988-1993 m.: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Lietuvos laisvės lygos, Politinių kalinių ir tremtinių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungų organizuoti mitingai, pilietinės akcijos, Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykiai ir kt.
Albino Kentros veiklą parodoje iliustruoja dešimt stendų. Juose gausu fotografijų, kurios atspindi kupiną įvykių laisvės premijos laureato gyvenimą. Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Į parodos atidarymą susirinko Žadvainių mokyklos mokiniai ir mokytojai. Mokyklos direktorius
Sigitas Kažukauskas pasidžiaugė puikiu mokyklos ir muziejaus bendradarbiavimu. Renginys buvo užbaigtas sugiedant Tautišką giesmę. Parodą pristatė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, Albino Kentros nueitą gyvenimo kelią apibūdino muziejininkė-edukatorė Audronė Gečienė. Paroda mokykloje veiks iki mokslo metų pabaigos.
muziejininkė-edukatorė Audronė Gečienė
|
