2024 m. gegužės 25 d., šeštadienis
Paieška



Oginskių paveldo kelias

2023-06-07
Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje pristatyta paroda ,,Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“

 

 

Gegužės  31 d. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus surengė stendinės parodos pristatymą Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Ją pristatė muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas ir muziejininkė-edukatorė Audronė Gečienė. Prisiminimais apie slapta skaitomus ir platinamus Kronikos leidinius pasidalino Rietavo parapijos klebonas Antanas Gutkauskas ir Rietavo savivaldybės tarybos narys Egidijus Gricius.

Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejus. Medžiaga gauta iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, muziejų ir privačių asmenų rinkinių. Ją  sudaro 12 kilnojamų stendų.   


Apie parodą

 

1972 m. kovo 19 d. Simno klebonijos mažame kambarėlyje šviesą išvydo Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos pirmasis numeris.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKBK) – leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m. Jį  leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Jis rašė apie katalikų persekiojimus Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Iki 1983 m. „LKB Kroniką“ redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, vėliau perėmė kun. Jonas Boruta.  Per 17 metų išėjo apie 81 „LKB kronikos“ numeris. „LKB kronika“ buvo verčiama į anglų, ispanų, italų, vokiečių, rusų  ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų.

Idėją leisti periodinį pogrindžio leidinį 1972 m. įgyvendino vienas Vilkaviškio vyskupijos veikliųjų kunigų sambūrių neoficialus vadovas kun. Sigitas Tamkevičius, buvęs leidinio vyriausiuoju redaktoriumi bei jo leidimo pagrindiniu koordinatoriumi iki 1983 m., kai jį areštavo KGB. Norėdamas, kad naujasis leidinys būtų palaimintas Bažnyčios, kun. S. Tamkevičius nuvyko į Nemunėlio Radviliškį (Biržų r.) pas tremtinį vyskupą Vincentą Sladkevičių, kuris, pritaręs sumanymui, pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Vadovaujant kun.

J. Borutai, „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki 1989 m. prasidėjusio Atgimimo, jos leidimas nutrauktas pačių leidėjų sprendimu.

„LKB kronikos“ redagavimas buvo ne vien sunkus, bet vienas pavojingiausių užsiėmimų sovietų okupuotoje Lietuvoje. Pirmąjį numerį parengti padėjo Petras Plumpa, sesuo Genovaitė Navickaitė. 1975 m. kun. S. Tamkevičiui ėmė talkinti sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė, kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo krūvis. Renkant medžiagą, kurios didžiąją dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai, taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemažas būrys kunigų, seserų bei pasauliečių. Žurnalą dvasiškai ir finansiškai rėmė šviesiausi Lietuvos bei išeivijos dvasininkai. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžusi iš Sibiro, kur buvo kalinama šešerius metus, į „ LKB kronikos“ bendradarbių gretas vėl įsitraukė sesuo Nijolė Sadūnaitė.

„LKB kronika“ yra išsamiausias dokumentų bei faktų apie sovietų valdžios persekiotą Bažnyčią rinkinys. Nors „LKB kronikos“ leidyba apima 17 metų laikotarpį, joje esama medžiagos ir apie ankstesnius Bažnyčios persekiojimo faktus. Pavyzdžiui, pateikiami kai kurių Lietuvos vyskupijų kunigų sąrašai, nurodant nuo 1940 m. nužudytus, areštuotus, lageriuose mirusius ir iš jų grįžusius kunigus. Minimi taip pat ir 1968–1969 m. rašyti kolektyviniai kunigų kreipimaisi dėl Bažnyčios padėties.

„LKB kronikos“ medžiagą sudaro: kreipimaisi ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių varžymo; pranešimai apie priverstinę jaunimo ateizaciją; pranešimai apie valdžios kovą prieš pačią „LKB kroniką“, jos leidėjų bei talkininkų tardymus, kratas bei teismus; žinios iš vyskupijų pateikdavo konkrečius tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus. Taip pat publikuojami kunigų ir tikinčiųjų pareiškimai bei kreipimaisi adresuoti tiek Bažnyčios vadovams, tiek tuometinei Respublikos ar SSRS valdžiai. Labai daug kreipimųsi adresuota įvairioms valdžios institucijoms, reikalaujant grąžinti tikintiesiems Vilniaus arkikatedrą, Klaipėdoje statyti naujas bažnyčias. Skyrelyje „Žinios iš vyskupijų“ aprašomi konkretūs tikinčiųjų diskriminacijos bei persekiojimo faktai. Aprašomi atvejai, kai dėl įsitikinimų žmonės (ypač pedagogai) buvo atleidžiami iš darbo. Dažnai informuojama apie valdžios pareigūnų sunaikintus kryžius žmonių sodybose.

Pagrindinė „LKB kroniką“ persekiojusi institucija buvo KGB – TSRS Valstybės saugumo komitetas. 1973 m. KGB ėmėsi likviduoti slaptas religinės literatūros spaustuves. Lapkričio mėnesį įvykdytos kratos daugiau kaip 40 asmenų butuose. Buvo suimti „LKB Kronikos“ bendradarbiai:

P. Plumpa, P. Petronis, J. Stašaitis. 1974 m. suimami V. Jaugelis, J. Gražys, N. Sadūnaitė,

A. Patriubavičius. 1983 m. kun. Alfonso Svarinsko teisme buvo suimtas „LKB Kronikos“ redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo ir 4 metams tremties.

Daugiau kaip 20-čiai ,,LKB Kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jie buvo nuteisti sovietinių lagerių ir kalėjimų bausmėmis. Daugiau kaip 60 žmonių, prisidėjusių prie leidimo, buvo kviečiami į sovietinį saugumą (KGB), tardomi, jų namuose atliekamos kratos.

„LKB kronikos“ reikšmė ypač didelė buvo užsienyje, leidinys informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį anapus totalitarinės sistemos uždangos. Lietuvoje „LKB Kronika“ dauginta palyginti nedideliais tiražais. Dėl intensyvaus KGB sekimo ir būtinos konspiracijos Lietuvoje „LKB Kronika“ negalėjo pasiekti labai plačių visuomenės sluoksnių. Vienas iš svarbiausių „LKB Kronikos“ leidėjų uždavinių buvo perduoti naujai išleistus numerius į Vakarus, dažniausiai į JAV, iš kur ji paplisdavo įvairiais žiniasklaidos kanalais. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „LKB Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis. Į užsienį patekusių numerių rašiniai buvo skaitomi per Amerikos balso, „Laisvės“, Vatikano radijo stotis. Anot arkivyskupo S. Tamkevičiaus pirmuosius „LKB Kronikos“ numerius jis perduodavo per Maskvos disidentus (S. Kovaliovą, A. Lavutą, T. Velikanovą, G. Jakuniną ir kt.),  Čikagoje leidžiamam dienraščiui „Draugas“, vėliau Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) organizacijai. Kun. Kazimieras Pūgevičius nuo antrojo „LKB Kronikos“ numerio pradėjo versti ją į anglų kalbą. Jo iniciatyva visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo išleisti 1000 egz. tiražu ir išsiuntinėti į Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką ir Australiją, kur buvo susibūrę daugiau lietuvių.

2021 m. „LKB kronika“ įtraukta į UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionalinį registrą.

Minint 50 metų, kai prasidėjo „LKB kronikos“ leidyba, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metais. Pogrindinio leidinio bendradarbiams – vyskupui emeritui Jonui Borutai, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šuliauskaitei – įteiktos Laisvės premijos.


Paroda  Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje bus eksponuojama visą birželio mėnesį.


Parodos pristatymo akimirkos >>

 

Informaciją parengė

Rietavo Oginskių istorijos muziejaus

muziejininkė-edukatorė

Audronė Gečienė


 
Atgal   Spausdinti  
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
komentarų nėra
Į pradžią Svetainės žemėlapis El.paštas
English
kontaktai
L. Ivinskio g. 4, LT-90311, Rietavas
Tel. (8 448) 68992
Faksas (8 448) 68992
El. paštas 
rokimuziejus@gmail.com 
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
  0102030405
06070809101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
Gegužė
    2024     

 


 


  

  

  

  

       

  

   





  

 

 

 

 

 
 
 
Naujienos
© Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Visos teisės saugomos
Dizainas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema
Turinys: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus,
Lietuvos dailės muziejus
Atnaujinta 2006-11-16

 Į viršų (Left Alt+Z+Enter)