Muziejaus išleistos knygos „Rietavas. Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutai" pristatymas Vilniaus knygų mugėje
Žodžiai ir darbai ,
gimę iš gėrio ir tiesos, nemirtingi.
Net ir sunaikinus, jie gali atgimti iš naujo.
Svarbiausia, kad mūsų tikėjimas atgimimo
prasmingumu pranoktų išankstines nuostatas
„tas neįmanoma“, „o kam to reikia“.
Alfonsas Jocys,
1992 m.
Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutai
kviečia grįžti į Tėvynę
Vasario 24-26 dienomis Vilniaus LITEXPO rūmuose šurmuliavusioje 23-je tarptautinėje knygų mugėje akys raibo nuo ekspozicijų ir vienas už kitą įdomesnių renginių gausos. Džiugu, kad į šią margaspalvę kultūros sklaidos panoramą deramai įsikomponavo ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus leidiniai. Visas tris dienas Lietuvos muziejų asociacijos stendą kartu su kitų muziejų išleistomis knygomis puošė ir mūsų muziejaus drauge su Regionų kultūrinių iniciatyvų centru ir kitais partneriais išleistos knygos: „Mykolas Kleopas Oginskis. Atsiminimai“, „Priesakai sūnui“, „Polonezų kelias“, „M. K. Oginskis. Politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ ir, žinoma, svarbiausias pastarųjų metų muziejaus veikalas „Rietavas. Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutai“. Negalima nepasidžiaugti, kad vasario 25 dieną LITEXPO konferencijų 1.2 salėje buvo surengtas įsimintinas šios knygos vardinio pristatymo renginys. Į jį susirinko ne tik gausus būrys Rietavo kraštiečių, bet ir vykdytų projektų partneriai, pažintinių ekskursijų metu Rietave pabuvoję vilniečiai, kiti svečiai.
Jaudinančiai nuskambėję M.K. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodijos akordai – muzikinis Rietavo M.K. Oginskio meno mokyklos mokytojų Jolitos Biudriuvienės, Daivos Bielkauskienės ir Gintarės Sabaliauskienės pasveikinimas – priminė betarpiškas kng. Oginskių giminės ir Rietavo istorijos sąsajas, kai XIX a. iš Oginskių rezidencijos po Lietuvą sklido laikmetį pralenkusių socialinių pertvarkymų, švietimo, kultūros ir technikos naujovių proveržio šviesa, visiems laikams tapusi Rietavo Genius Loci (vietos dvasia).
Padėkojęs muzikinio sveikinimo atlikėjoms ir priminęs dramatišką Oginskių rezidencijos sunaikinimo XX a. istoriją, muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas pakvietė knygos sutiktuvių prelegentus ir kitus svečius pasidalinti mintimis apie šviesia gija daugelį knygos puslapių jungiantį Rietavo Genius Loci atgimimo fenomeną, įvardinti esmines Oginskių kultūros kelio kūrimo prielaidas.
Atsakydamas į jam pačiam adresuotus pirmuosius renginio moderatorės Klaipėdos universiteto doc. akt. Virginijos Kochanskytės klausimus, muziejaus direktorius lakoniškai apibūdino pagrindinių knygos turinio informacinių blokų tarpusavio ryšį, kiek ilgiau apsistodamas ties „Aštuntosios dienos maršruto“ pavadinimu, kuriuo užkoduota nuostata, bylojanti, kad tik nuo mūsų pačių tikėjimo ir pasiryžimo veikti priklauso praeities klaidų ištaisymo ir naujo atgimimo sėkmė.
- Tik tada, - kalbėjo direktorius, - kai mes pradėjome iš e s m ė s suprasti, kokio masto darbus pačiu tamsiausiu mūsų istorijos laikotarpiu XIX a. Rietave nuveikė kunigaikščiai Oginskiai ir, kad visa tai jie kaip dovaną paliko ateities kartoms, Žemaitijai ir Lietuvai, tik tada pradėjo tikra gyvastimi pulsuoti konkrečių kultūros paveldo objektų Rietave atgaivinimo ir kūrybinio bendradarbiavimo su projektų partneriais džiaugsmas. Tik tada iš ilgesingos M. K. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodijos akordų padvelkė naujos – sugrįžimo į Tėvynę – vizijos galia, kuria ir norime pasidalinti su visais knygos skaitytojais,- kalbėjo V. Rutkauskas.
Į pokalbį įsijungusi daugelio Oginskių kultūrinės, politinės veiklos mokslinių konferencijų koordinatorė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė prisipažino, kad prieš trejetą metų Rietavo muziejininkų jai adresuotas prašymas atlikti XIX a. Rietavo dvaro ir parko istorijos archyvinius tyrimus, buvo netikėtas iššūkis – juk jos tiesioginė mokslinių tyrimų erdvė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija.
- Mano pačios nuostabai,- kalbėjo prelegentė,- Rietavo parko ir oranžerijos istorija man, kaip ir kolegei dr. Jolitai Klimavičiūtei, suteikė nemažą atradimų džiaugsmą.
Cituodama archyvinių dokumentų ištraukas, prelegentė pristatė vaizdingą Oginskių laikotarpio Rietavo paveikslą: „(...) visi dvaro amatininkų namai ne tik tvarkingi, įvairiomis spalvomis nudažyti, bet ir apsodinti medžiais, papuošti gėlių darželiais (...)“, „(...) stulbina kunigaikščio Irenėjaus Oginskio oranžerijose 1840-1862 m. sukaupta neįtikėtinai gausi ir turtinga daugiau kaip penkiolikos tūkstančių 600 vienetų augalų kolekcija. Čia žydi 43 pavadinimų kamelijos (439 vienetai), 468 vienetai bromelijinių augalų, 319 citrusinių medelių, 11 pavadinimų orchidėjos (52 vienetai), parterio gėlynuose žydi 52 pavadinimų rožės, neapsakoma daugybė margaspalvių jurginų (...)“.
- Visa tai atspindi vieną iš ryškiausių Oginskių epochos bruožų, kurį turėtume prisiminti formuodami ir įgyvendindami šiandieninius Rietavo Genius Loci atgimimo ir sklaidos tikslus,- kalbėjo dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.
Knygą išleidusios UAB „Druka“ direktorius Algirdas Apulskis, prisipažino, kad šios knygos turinys jam atvėrė neįtikėtinai turtingą iki šiol nežinotą panoraminį kunigaikščių Oginskių indėlio į Lietuvos kultūros istoriją vaizdą.
Rietavo kraštiečių klubo prezidentas, pirmasis 1991 m. nepriklausomybę atgavusios Lietuvos energetikos ministras hab. techn. mokslų dr .prof. Leonas Vaidotas Ašmantas priminė, kaip nepaprastai sudėtingu 1991-1992 m. laikotarpiu rietaviškių iniciatyva, Energetikos ministerijai globojant, buvo patvirtinta ir įgyvendinta pirmosios Lietuvoje viešos elektrinės 100-mečio jubiliejinės sukakties programa, padėjusi pagrindą Rietavo Genius Loci atgimimo proceso vystymuisi.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis pasidžiaugė, kad 2000 m. atkūrus Rietavo savivaldą, vienu iš pirmųjų savivaldybės Tarybos sprendimų buvo įsteigtas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuris tapo ne tik Rietavo istorinės atminties ir kultūros paveldo gaivinimo darbų organizatoriumi, bet ir visoje Europoje 2015 m. gražiai nuskambėjusios Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių įprasminimo programos, kitų tarptautinio bendradarbiavimo projektų iniciatoriumi.
Mintimis apie knygoje aktualizuotas kultūros paveldo Rietave gaivinimo problemas, tuo pačiu Oginskių kultūros kelio idėjos vystymą, pasidalino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas. Teigiamai įvertinęs nuo 2005 m. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus iniciatyva kryptingai vykdomų archyvinių tyrimų, mokslinių konferencijų, leidybos projektų rezultatus, prelegentas akcentavo, kad tai pagrindų pagrindas Oginskių kultūros kelio temos aktualizavimui tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Jis pasidžiaugė, kad pristatomoje knygoje gražiai atsispindėta Oginskių kultūros paveldo būklė ne tik Rietave, bet ir Plungėje, Kuliuose, Veisiejuose, Kruonyje, Mūro Strėvininkuose, Rykantuose, Trakuose, Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse. Tai - pirminė prielaida teminio pažintinio turizmo plėtrai, tarpregioninio kultūrinio bendradarbiavimo vystymuisi, vietos teminės infrastruktūros formavimuisi. Galvojant apie tarptautinį Oginskių kultūros kelio lygmenį, būtina atidžiau pasižvalgyti po Lenkiją, Baltarusiją, Austriją, Italijoje- Florenciją, Veneciją, Paduvą, Austrijoje-Vieną, Vokietijoje-Drezdeną, Berlyną, Belgijoje-Briuselį, Nyderlanduose-Hagą, D. Britanijoje-Londoną, Prancūzijoje-Paryžių, Turkijoje-buvusį Konstantinopolį, šiuo metu Stambulą... Visur čia yra išlikę istorinių M. K. Oginskio ir kitų šios giminės atstovų gyvenimo ir veiklos pėdsakų. Juos užfiksavę, surinkę į bendrą sistemą, pamatytume panoraminį paveikslą, kuris padėtų geriau susivokti formuojant ilgalaikio tarptautinio projekto įgyvendinimo prielaidas ir galimybes.
Apibendrindamas išsakytas mintis, muziejaus direktorius pakvietė esamus ir būsimuosius knygos skaitytojus pažvelgti į Rietavą kaip vieną iš gyvybingiausių mūsų Tėvynės XIX a. istorijos ląstelių. Kuo daugiau tokių vietovių kaip Rietavas Lietuvoje sutelks savo istorinės atminties ir kultūros paveldo gyvybines galias, tuo sėkmingesnis bus ir „sugrįžimo į Tėvynę“ procesas, tuo pačiu ir Lietuvos išlikimo XXI a. istorinių lūžių kryžkelėse tikimybė.
Renginio nuoraukos >>
Vytas Rutkauskas
Rietavo Oginskių kultūros
istorijos muziejaus direktorius
|
