2024 m. kovo 2 d., šeštadienis
Paieška



Oginskių paveldo kelias

2023-11-13
Paroda skirta 1863-1864 m. sukilimo vadui Antanui Mackevičiui



,,Myliu savo Lietuvą, jai aš atidaviau savo silpnas jėgas...”

Antanas Mackevičius

Šiemet Lietuvoje minimos  160-osios 1863 m. sukilimo Lietuvoje metinės. Lapkričio 9 d.  Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus pristatė parodą Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, kuri skirta vienam žymiausių sukilimo vadų Antanui Mackevičiui. Sukilimo metu, anot istoriko Gedimino Ilgūno, Mackevičiaus vardas skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Vienur su meile, kitur – su neapykanta. Jį išgarsino sėkmingos kovos su rusų kariuomene.


Mackevičius kovojo už pilietines teises, siekė, kad valstiečiams būtų nemokamai paskirta žemės. Jis išreiškė tautos apsisprendimo teisę, į sukilimą ėjo trokšdamas žmonėms gero, tai suteikė jam jėgų ir galimybių sukelti liaudį.  A. Mackevičius iki paskutinio atodūsio buvo ištikimas  1863 m. sukilimo tikslams ir siekiams. A. Mackevičius pirmasis išsakė nepriklausomos Lietuvos idėją.

Antanas Mackevičius (1828-1863) gimė Žemaitijoje, Tytuvėnų valsčiuje (dabar Kelmės sav.) mažažemių bajorų šeimoje. Pėsčias nuėjo į Vilnių ir mokėsi gimnazijoje, pėsčias nuėjęs į Kijevą 1846–1849 m. studijavo universitete. Paveiktas 1848 m. revoliucijos Europoje, ėmė mąstyti, kaip išvaduoti Lietuvą iš rusų jungo, palengvinti sunkią valstiečių dalią. Matydamas, kad Lietuvos valstiečiai ypač pamaldūs ir labai pasitiki kunigais, nusprendė tapti kunigu. Metęs Kijevo universitetą, 1850 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją. Baigęs seminariją  vikaravo Krekenavoje, o vėliau – Paberžėje. 1862 m. Vilniuje susitiko su būsimais sukilimo vadais Z. Sierakausku ir K. Kalinausku.

1863 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą - carinio teismo teigimu, A. Mackevičius pirmasis iškėlė sukilimo vėliavą Lietuvoje.  Kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje jis perskaitė sukilėlių manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės, nemokamai suteikta žemės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur nusimetęs sutaną apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu ir prisikabino pistoletą.

A. Mackevičius surinko apie 250 ginkluotų žmonių būrį ir ėmė jam vadovauti. Medžiokliniais šautuvais ir dalgiais ginkluotus 8-15 tūkstančių sukilėlių malšino beveik 145 tūkstančiai caro kareivių. Per aštuonis mėn. A. Mackevičiaus vadovaujami sukilėlių būriai dalyvavo kautynėse įvairiose Lietuvos vietose. 1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, Lebedžių kaime, įvyko paskutinis A. Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis. Gruodžio 17 d. kunigas suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą. Atsisakius išduoti sukilimo vadus, Michailo Muravjovo nutarimu sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant. Nuosprendis įvykdytas Kaune. Palaidojimo vieta nežinoma.

Caro valdžia A. Mackevičių vadino ,,nesugaunamu partizanu“. Geriausiai kunigą Mackevičių apibūdino sukilimo malšintojas M. Muravjovas-Korikas,  jis viename raporte rašė:

,,Svarbiausias veikėjas  kunigas Mackevičius nepaprastai miklus, veiklus, protingas žmogus ir fanatikas. Jis darė didelę įtaką liaudžiai, nuolatos formavo gaujas (taip sukilėlių būrius vadino carinė valdžia) ir pasirodydavo įvairiose gubernijos vietovėse. Nors gaujas dažnai sumušdavo mūsų būriai (t. y. carinė kariuomenė), bet jis sugebėdavo pasprukti nuo persekiojimo ir sudarydavo naujas gaujas. Tokiu būdu pralaimėjęs Žaliojoje girioje ir kitose Panevėžio apskrities vietovėse, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. klajojo po Kauno gubernijos miškus ir visur kurstė maištą.“

Kas vyko 1863 m. sukilimo metu Rietavo apylinkėse:

,,1863 m. birželio 18 d. apie 70 ginkluotų šautuvais, pistoletais ir kardais maištininkų prisiartino prie Rietavo. Apie 40 jų užpuolė Rietavo dvarą, pagrobė 927 rublius sidabru, 10 arklių ir išvyko” - rašoma knygoje Rietavo apylinkėse.

Šių metų EPD konferencijoje Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje Olga Mastianica-Stankevič iš Lietuvos istorijos instituto savo pranešime teigė, kad 1863-1864 m. sukilimo įvykius Rietavo apylinkėse dar reikia tyrinėti. Ji mano, kad 1863-1864 m. sukilimo metu, kaip ir per 1830-1831 m. sukilimą Rietavo apylinkėse buvo gaminami sukilėlių ginklai, todėl sukilėliai siekė kiek įmanoma atitraukti caro kariuomenės dėmesį ir vengė didelių mūšių prie Rietavo.

1863-1864 m. aktyviai dalyvavo katalikų dvasininkija. Rietavo vikaras Adomas Dobkevičius ir Juozas Stankevičius buvo kaltinami, kad – įkalbinėjo Rietavo agronomijos ir parapijos mokyklų moksleivius stoti į  sukilėlių būrius, naudojo šiuos žodžius: ,,Nesnauskite, eikite visi prieš maskolius už tikėjimą, už mūsų tėvų kraują”. Stankevičius buvo ištremtas į Archangelsko guberniją, iš tremties jau nebegrįžo. Dobkevičius beveik metus praleido Raseinių kalėjime, o vėliau buvo ištremtas į Kazanės guberniją. Rietavo dekanate tarnavo 46 kunigai, iš jų 15 nubausta už pritarimą sukilimui.

 

2017 m. sausio mėn. Gedimino kalne buvo rasti 20-ties asmenų palaikai.  Mokslininkai, atlikę išsamius paieškos ir identifikavimo darbus nustatė, kad tai  yra  sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje 1863–1864 m. palaikai.  Tarp jų rasta  ir sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikai. Atrasti sukilimo vadų ir kovotojų palaikai buvo laidojami 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniuje, Rasų kapinėse centrinėje koplyčioje kolumbariume. Juos į amžinojo poilsio vietą palydėjo Lietuvos ir Lenkijos garbės sargybos kuopų kariai. Laidotuvėse dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, vyskupai ir kariuomenių kapelionai, kiti svečiai iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Laidotuvėse dalyvavo ir K. Kalinausko šeimos palikuonys, atvykę į Vilnių iš Baltarusijos savo iniciatyva.

 

Parodoje eksponuojami dokumentai, nuotraukos, rankraščiai, dailės kūriniai, leidiniai susiję su 1863 m.sukilimu ir  Antanu Mackevičiumi, iš Lietuvos valstybės archyvo, Šiaulių Aušros muziejaus, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Birutės Ilgūnienės asmeninio archyvo.

Paroda Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje veiks iki  2023 m. gruodžio 15 d.

 

Parodos atidarymo akimirkos >>

 

Informaciją parengė Audronė Gečienė

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus

muziejininkė-edukatorė


       


 
Atgal   Spausdinti  
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
komentarų nėra
Į pradžią Svetainės žemėlapis El.paštas
English
kontaktai
L. Ivinskio g. 4, LT-90311, Rietavas
Tel. (8 448) 68992
Faksas (8 448) 68992
El. paštas 
rokimuziejus@gmail.com 
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
    010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Kovas
    2024     

 


 


  

  

  

  

       

  

   





  

 

 

 

 

 
 
 
Naujienos
© Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Visos teisės saugomos
Dizainas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema
Turinys: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus,
Lietuvos dailės muziejus
Atnaujinta 2006-11-16

 Į viršų (Left Alt+Z+Enter)